Kretinga atsigręžė į priemiesčio įžymybę

Kretingos prieigose stūksantis XIX amžiaus paveldas tik dabar sulaukė konkrečių rajono valdžios žingsnių siekiant jį išsaugoti. Paradoksalu, tačiau Vakarų Lietuvoje unikalus vandens bokštas su įranga ne tik neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą, bet ir yra... bešeimininkis.

„Nebegalime laukti, kol objektas dings nuo žemės paviršiaus, todėl imamės teisinių priemonių ir norime vandens bokštą perimti Kretingos rajono savivaldybės nuosavybės žinion. Jis galėtų tapti turistų traukos objektu, savotiška istorinio pažinimo įžanga vos įvažiavus į miestą. Tokio tipo ir senumo statinių mūsų krašte daugiau neišliko“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

Niekam nereikalingas

Kretingos miesto Bajorų priemiestis unikalus dėl savotiškos istorinės sankirtos. Tai buvęs Vokietijos ir carinės Rusijos, vėliau – tarpukario Lietuvos pasienis. Dar ir dabar yra išlikęs ilgas namas, kuriame buvusi muitinė. 1892 metais iš Klaipėdos iki Bajorų vokiečiai nutiesė Tilžės-Klaipėdos geležinkelio atkarpą ir pastatė geležinkelio stotį. Aplinkui ją pradėtas formuoti Bajorų miestelis, XX amžiuje jis prijungtas prie Kretingos.

Iki šių dienų išliko buvusios geležinkelio stoties pastatas ir Bajorų įžymybe laikomas vandens bokštas. Jis buvo naudojamas garvežiams pripildyti vandens. XIX amžių menantis objektas daugybę metų stovi be šeimininko ir jau apaugęs daugybe gandų.

Neva jis priklausė AB „Lietuvos geležinkeliai“, o ši valstybės valdoma bendrovė bokštą pardavusi nežinia kam. „Patikrinome šią informaciją ir galime patikinti, kad bokštas nepriklausė šiai bendrovei. Jis nepatenka ir į bendrovės valdomą žemę. Tad apie objekto pardavimą negali būti nė kalbos“, – „Lietuvos žinias“ patikino AB „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento specialistė Inga Čiuberkytė.

Nerasime šio objekto ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Kultūros vertybių registre. Anot KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, vis dėlto tai paveldosaugos požiūriu vertingas statinys.

„Kretingos rajono savivaldybė turėtų imtis iniciatyvos ir nuspręsti, ką daryti su tuo bokštu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė paveldosaugininkas.

Svarbus miestui

Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad Bajorų vandens bokštą ir buvusios geležinkelio stoties pastatą 1997–1998 metais bandyta įtraukti į KPD registrą.

„Šią iniciatyvą palaikė ir tuometinė KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovybė, tačiau Vilniuje nuspręsta kitaip, ir vandens bokštas taip ir nugrimzdo į užmarštį. Ne vienas kraštotyrininkas iš mirties taško bandė judinti reikalus, bet nesėkmingai“, – pasakojo istorikas.

Tačiau, J. Kanarsko nuomone, vandens bokštas yra istorinė, architektūrinė vertybė, nukelianti į pirmosios geležinkelio stoties Kretingoje laikus.

„Į Bajorus nutiestas geležinkelis vėliau pratęstas į Kretingą, Darbėnus, Skuodą. Tad ten atsirado dabartinė geležinkelio linija, kuria naudojamasi. Tas bokštas – vienas seniausių pastatų mūsų mieste, todėl turi ir urbanistinę vertę. Čia pradėta Kretingos pramoninės zonos su akmenų skaldykla, odos apdirbimo cechu, vilnonių audinių fabriku „Laisvė“ plėtra“, – pasakojo muziejininkas.

Anot jo, statinys nepelnytai apleistas, neprižiūrimas, nors turi didžiulį turistinį potencialą. „Jį sutvarkius, įrengus ekspozicijas būtų galima pritraukti ir užsienio turistų, ypač iš Vokietijos. Juk tai buvęs šiauriausias šios šalies kampelis“, – įžvalgomis dalijosi J. Kanarskas.

Bandys perimti

Tik šiemet Kretingos rajono valdžia ėmėsi konkrečių žygių siekdama perimti vandens bokštą savivaldybės nuosavybėn.

Juozas Mažeika: „Tokio tipo ir senumo statinių kaip Bajorų bokštas mūsų krašte daugiau neišliko.“

„Pradėtos bokšto paskelbimo bešeimininkiu turtu procedūros. Iki rugpjūčio 15-osios lauksime, ar atsilieps savininkas. Jei ne, merija kreipsis į teismą dėl objekto pripažinimo bešeimininkiu. Tada savivaldybė sieks tapti bokšto savininke, o vėliau jį pritaikyti turizmui“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

Meras J. Mažeika patikino, kad parduoti XIX amžių menančio statinio tikrai neketinama, nebent perduoti valdyti Kretingos muziejui. „Taip pat bus kreipiamasi ir į KPD dėl įtraukimo į Kultūros vertybių registrą“, – sakė Kretingos rajono meras.