Krepšinio aikštelėse sportuoja vandalai ir vairuotojai

Kasmet vis labiau mušama pavojaus varpais dėl prastėjančios vaikų sveikatos. Tačiau be priverstinių fizinio pamokų, kurios vilioja ne visus jaunosios kartos atstovus, galimybės pažaisti su bendraamžiais krepšinį ar futbolą namų kieme turi retas jaunasis klaipėdietis. Skaičiuojama, kad uostamiestyje būtų galima reanimuoti per 80 viešų sporto aikštelių. Tačiau kai tik atsiras lėšų, pinigus teks išleisti toms, kurios buvo atnaujintos prieš keletą metų, bet jau suniokotos.

"Situacija labai prasta. Liūdniausia tai, jog neužtenka vieną kartą skirti lėšų, kad aikštelės būtų atnaujintos iš pagrindų. Kasmet jas reikia paremontuoti, nes jos masiškai niokojamos. Toks dar tas mūsų mentalitetas", - apgailestauja Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Ignas Pocius.

Ne aikštelė, o šiukšlynas

Į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi klaipėdiečiai, neapsikentę matomo vaizdo pro langą. Prie pat Marijos Taikos Karalienės bažnyčios tvoros iš senų laikų esanti krepšinio aikštelė atrodo apgailėtinai. Krepšinio lentos sulaužytos, lankai nuplėšti, visur besimėtantys šiukšlių bei stiklo šukių kalnai toli gražu nevilioja čia ateiti pasportuoti.

"Ši krepšinio aikštelė vaikų buvo labai mėgstama. Susirinkdavo ne tik iš aplinkinių namų, bet ir iš toliau ateidavo. Tačiau per dešimt metų, kai aš pirmininkauju, šios aikštelės miestas nėra nė sykio tvarkęs, nė sykio niekas žolės aplinkui nepjovė ir šiukšlių nerinko", - situaciją nušvietė priešais aikštelę stovinčio daugiabučio namo bendrijos "Senamiesčio varpas" pirmininkė Janina Šukienė.

Ji tikino, kad kasmet bendrijos darbuotojai patys aptvarkydavo aikštelę, surinkdavo šiukšles, tačiau esą galų gale ir jie pavargo nelygioje kovoje su vandalais.

"Nors mums ir nepriklausė tvarkyti, negalėjome stebėti, kaip aikštelė virsta šiukšlynu. Benamiai čia susirinkę girtauja, o likusią tarą svaido kur papuolė. Mes net buvome priversti nupjauti priešais mūsų namą stovėjusius suolelius, kad jie čia kuo rečiau rinktųsi. Nepadėjo. Pernai nusispjovėme ir nagų prie tos aikštelės nebekišame. Jau rengiausi eiti į savivaldybę, kad jie ką nors darytų. Juk kam nors priklauso ją prižiūrėti?" - teiravosi J. Šukienė.

Programa sustabdyta

Tačiau sužinoti, kas turėtų prižiūrėti ar bent jau kartkartėmis surinkti šiukšles šioje aikštelėje, nebuvo lengva užduotis. Pradėjus ieškoti teisybės savivaldybėje taip ir nepavyko sužinoti, kas kuruoja šią sritį.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, vos tik išgirdusi klausimą, patikino, kad tai kito - Butų ir energetikos skyriaus, kompetencija. Pastarojo skyriaus vedėjas Algis Gaižutis purtėsi tokios atsakomybės ir tikino, kad jiems priklauso prižiūrėti tik daugiabučių namų kiemuose esančias vaikų žaidimų aikšteles.

"Šiukšles rinkti, mano žiniomis, kaip tik Miesto tvarkymo skyriaus reikalas", - į kontrataką stojo A. Gaižutis.

Kiek daugiau informacijos šia gana opia tema suteikė Sporto ir kūno kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas I. Pocius. Tiesa, jis kalbėjo ne apie šiukšles, o į problemą pažvelgė kur kas globaliau.

"Mano žiniomis, jūsų minėta aikštelė paskutinį sykį buvo atnaujinta prieš 3 metus, tuomet viena bendrovė vykdė akciją ir pakabino naujas lentas bei lankus. Kam ji dabar priklauso, sunku pasakyti. Tai gali būti ir miesto žemė, nepriskirta jokiai organizacijai. Prieš šešerius metus vykdėme specialią programą ir buvo skirta lėšų tokioms aikštelėms kapitaliai sutvarkyti. Tuomet pavyko suremontuoti 21 viešą krepšinio ir 5 futbolo aikšteles. Nemaža dalis jų - prie mokyklų, tačiau ne pamokų metu jomis gali naudotis ir ne vien mokyklos mokiniai. Deja, atėjo krizė ir ta programa buvo sustabdyta", - pasakojo I. Pocius.

Neužtenka įrengti, reikia ir prižiūrėti

Dar liūdniau, kad jau po kelerių metų daugelis suremontuotų aikštelių buvo nuniokotos, o lėšų joms remontuoti vis neatsiranda.

"Vandalai yra labai pamėgę sporto aikštes. Pamenu, kai prie Gedminų pagrindinės mokyklos įrengėme futbolo aikštelę, bet neįvertinome, kad šalia yra benamių mėgstamas parkelis. Kaipmat tvoros buvo išardytos ir sudegintos - graudu buvo žiūrėti. Kita vertus ir be vandalų įsikišimo aikštelės sensta - korozija pažeidžia dangą ir jos tampa pavojingos, vaikai pargriuvę gali susižeisti. Tad tokias aikšteles paremontuoti reikėtų kiekvienais metais", - teigia I. Pocius.

Žinia, prieš devynerius metus, norint pagerbti garsius iš uostamiesčio kilusius krepšininkus, miesto savivaldybė ir Lietuvos krepšinio federacija įkūrė 4 krepšinio aikšteles, kurios buvo pavadintos Eurelijus Žukausko, Sauliaus Štombergo, Arvydo Macijausko bei Modesto Paulausko vardais. Ir šios 360 tūkst. Lt miesto savivaldybei kainavusios bei mokyklų priežiūrai patikėtos aikštelės jau buvo ne kartą suniokotos.

Nuo krepšinio - prie kultūrizmo?

Pasak I. Pociaus, strateginiuose planuose yra numatyta nuo kitų metų vėl ieškoti lėšų sportinei bazei mieste gerinti. Tačiau dabar prioritetą ketinama skirti lauko treniruoklių aikštelėms įrengti. Tokias miesto parkuose turi įsirengęs ne vienas Lietuvos miestas.

"Tie treniruokliai yra geri ne tik todėl, kad miestiečiai turės puikią galimybę sportuoti gryname ore, jie reguliuojami taip, kad tinka ir vaikams, ir suaugusiems, bet ir todėl, kad vandalams nebus lengva juos sulaužyti", - pasakojo I. Pocius.

Visgi žadama nepamiršti ir krepšinio bei futbolo aikštelių. Tiesa, pirmiausia lėšos esą bus skirtos toms 26 aikštelėms, kurios buvo renovuotos iš 2007 metų programos.

"Esame atlikę reviziją ir paskaičiavę, kad iš viso reanimuoti mieste būtų galima per 80 viešų sporto aikštelių. Vienai naujai sutvarkyti reikėtų maždaug 25 tūkst. litų, nes vien danga kainuoja apie 20 tūkstančių", - skaičiavo savivaldybės darbuotojas.

ŠIUKŠLYNAS. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kaimynystėje esanti krepšinio aikštelė labiau panaši į šiukšlyną nei į vietą, kur vaikai galėtų ateiti pasportuoti.

Pasigenda gyventojų iniciatyvos

Beje, pasak I. Pociaus, ne visi gyventojai pageidauja, jog jų kieme vėl bumbsėtų kamuoliai. Nemaža dalis buvusių krepšinio aikštelių jau seniai yra virtusios automobilių statymo vieta. Ypač vyresnės kartos atstovus tokia alternatyva esą tenkina.

"Pavyzdžiui, kai Bandužių rajone viename kieme pritvirtinome krepšinio lentas, iš gyventojų sulaukėme tik priekaištų - esą geriau jau tegul automobiliai ten stovi, nes ir taip jie netelpa", - prisiminė I. Pocius.

Be to, valdininkas svarstė, kad situacija nepasikeis tol, kol nepasikeis pačių gyventojų mentalitetas. Neva užsienio šalyse įprasta, kad patys namo gyventojai rūpinasi tokių aikštelių būkle ir tvarka.

"Yra tekę girdėti, kad Skandinavijos šalyse tėvai pamainomis ateina budėti į viešas krepšinio aikšteles, kad nekiltų jokių incidentų", - pastebėjo I. Pocius.

Pasak jo, jei pačios daugiabučių namų bendrijos rodytų iniciatyvą, tokias aikšteles būtų galima tvarkyti iš valstybės biudžeto lėšų, kurios yra skiriamos bendrijų kūrimuisi skatinti.

Ką jau kalbėti apie šiukšles. Atrodo viskas elementaru - nori žaisti, susirenki šiukšles ir žaidi. Nes laukti, kol ateis geri dėdės ir viską padarys, gali tekti ilgai.

"Kamuolių bumbsėjimas vienus erzina, kitus - ramina"

Rimantas CIBAUSKAS, verslininkas, Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas
Nesutikčiau, kad vos tik atnaujinus krepšinio aikšteles jaunimas jas tuoj pat suniokoja. Bent jau mano asmeninė patirtis rodo, kad taip nėra. Šį pavasarį kaip tik švęsime jubiliejų, kai Skulptūrų parke buvo atnaujinta pirmoji "Time Team" krepšinio aikštelė, nuo kurios ir prasidėjo gatvės krepšinio aikštelių judėjimas, apėmęs visą Lietuvą. Jau turbūt atnaujinta per 100 aikštelių, iš jų Klaipėdoje - apie 30. Svarbiausia - ne kiek padarėme, o tai, kad savo pavyzdžiu pavyko išjudinti ir kitus. Galbūt todėl, kad kiekvieną atnaujintą aikštelę perdavėme į bendruomenių rankas, jos yra prižiūrimos. Žinoma, natūralu, kad prieš dešimt metų atnaujintos aikštelės jau kiek nusidėvėjo, todėl gegužę organizuosime akciją ir atnaujinsime pirmąją "Time Team" aikštelę Skulptūrų parke.
Manau, kad krepšinio aikštelių atnaujinimas neturėtų būti aklas procesas. Reikėtų atkreipti dėmesį į pačių gyventojų iniciatyvą. Nes žmonių požiūris į triukšmą yra skirtingas - vienus kamuolių bumbsėjimas erzina, o kitus, atvirkščiai - ramina, nes tuomet suaugusieji žino, kad jų vaikai sportuoja, o ne trainiojasi pakampėmis.

"Pačių vaikų paprašome prižiūrėti"

Mindaugas GENYS, daugiabučių namų administravimo įmones vienijančios bendrovės "Mano būstas" Klaipėdos regiono atstovas:
"Mano būstas" prieš keletą metų pradėjo akciją "Mūsų kiemas", kuri ir skirta atgaivinti daugiabučių namų kiemus. Klaipėdoje kasmet drauge su daugiabučius namus administruojančiomis įmonėmis atnaujiname po 4-5 krepšinio aikšteles. Žinoma, tenka susidurti su įvairiomis nuomonėmis, tačiau kad atnaujinus aikštelę kas nors piktybiškai kenktų - nepasitaikė.
Paprastai atidarant aikštelę padarome kiemo gyventojams šventę ir paprašome susirinkusių vaikų prisiekti, kad jie rūpinsis jiems dovanotu turtu. Didesnių incidentų nėra pasitaikę. Šią vasarą taip pat, atsižvelgiant į gyventojų pageidavimą, planuojame atnaujinti dar kelias krepšinio aikšteles. Greičiausiai finansinių injekcijų pareikalaus tos aikštelės, kurios jau buvo atnaujintos.