Krantines statys „Vėtrūna“ ir „BGS“ konsorciumas

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Uosto direkcija negalėjo pasirašyti sutarties su laimėjusiu pripažintu konsorciumu dėl 483 metrų ilgio krantinių, naudojamų bendrovės „Klaipėdos Smeltė“,statybos, nes šį sprendimą š. m. balandžio 6 d. kreipdamasis į teismą apskundė antroje vietoje atsidūrusio konkursinio pasiūlymo autorius – UAB „Hidrostatyba“. Šios įmonės konkursinio pasiūlymo kaina – 12,229 mln. lt.

Ieškovas teismo prašė panaikinti viešųjų pirkimų konkurso rezultatus, remiantis tuo, kad, „Vėtrūnos” pasirinkta partnerė – Latvijos įmonė „BGS“ – negalėjo dalyvauti konkurse, nes nėra įgijusi reikiamos hidrotechninių įrenginių statybos patirties.

Šią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas atmetė ieškovo skundą kaip nepagrįstą ir leido Uosto direkcijai tęsti viešųjų pirkimų procedūras – pasirašyti sutartį su laimėjusiu pripažintu konsorciumu dėl krantinių Nr. 90–96 statybos.

„Žinoma, džiaugiamės, kad pagaliau priimtas Uosto direkcijai palankus sprendimas, bet šio apskundimo pasekmės visgi išlieka, o jos tikrai nėra malonios. Buvo planuota, kad krantinių Nr. 90–96 statybos darbai bus pabaigti per 6 mėnesius, t. y. šių metų spalį. Dabar, kai jau artėja šaltasis metų periodas, kalbame tik apie kitų metų pavasarį. Nors šis apskundimas buvo nepagrįstas bei išspręstas Uosto direkcijos naudai, bet tai turėjo įtakos faktui, kad Uosto direkcija negalėjo laiku pasirašyti sutarties, dėl ko vėluos svarbaus ekonominio projekto įgyvendinimas bei laiku nebus vykdomos suplanuotos atsiperkančios investicijos.“ , – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Uosto direkcija, vykdydama jai LR teisės aktais pavestas funkcijas ir įgyvendindama LR transporto infrastruktūros projektus, atlieka viešųjų pirkimų procedūras vadovaudamasi LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Praktikoje, vykdydama viešuosius pirkimus, Uosto direkcija susiduria su tam tikromis problemomis dėl tiekėjų skundžiamų Uosto direkcijos viešųjų pirkimų procedūrų.

Atsižvelgdama į susiklosčiusią valstybės įmonei žalingą situaciją, Uosto direkcija ėmėsi iniciatyvos ir 2011 m. gegužės 31 d. savo raštu LR Prezidentei bei LR Vyriausybei paprašė inicijuoti LR viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, taip pat trukdyti efektyviai įgyvendinti transporto sektoriui bei valstybei svarbius ekonominius projektus. Taip pat Uosto direkcija savo rašte pateikė ir siūlomo LR viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą.

„Deja, Seimas neatsižvelgė į valstybės įmonės iniciatyvą užtikrinti efektyvias viešųjų pirkimų procedūras ir nepriėmė jokių pataisų. Be to, šią situaciją paprašytas išaiškinti teismas priėmė sprendimą, kad visgi „skundikai“ niekuo nerizikuoja, jiems atviras kelias ir toliau nepagrįstai skųsti viešųjų pirkimų procedūras, stabdyti projektus, be jokios finansinės atsakomybės, t. y. nuo skundų negalima apsiginti, pareikalaujant pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

Taip pat verta pabrėžti, kad ne vien tik Uosto direkcija susiduria su šia opia problema, bet ir daugelis kitų viešojo sektoriaus įmonių. Taigi, norėčiau primygtinai paraginti, kad atsakingos valstybės institucijos imtųsi konkrečių priemonių tam, kad būtų užtikrinti valstybės interesai“ , – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.