Kovotojas su kelių girtuokliais

Prieš pusę amžiaus Kaune gimęs ir 1988 metais Kūno kultūros institute buriavimo trenerio kvalifikaciją įgijęs G.Vaičekauskas Klaipėdoje atsidūrė pagal paskyrimą.

Tačiau treneriu išdirbo tik trejus metus, nes taip ir neatsispyrė žurnalistikos vilionėms. Devynerius metus jis atidavė spaudai ir visus juos buvo ištikimas „Respublikos“ leidinių grupei priklausančiam „Vakarų ekspresui“.

Prieš beveik dvylika metų televizininku tapęs G.Vaičekauskas taip pat nesiblaško - visus šiuos metus triūsia televizijoje „Balticum“.

„Pasikvietė „Balticum“ programų direktorius Vladas Straupas ir pasakė, kad turi dešimt pasiūlymų. Pirmas - darbas su kelių policija. Aš sakau: ačiū, kitų gali nevardyti. Tai ir prasidėjo „Reido“ istorija“, - pasakojo G.Vaičekauskas.

„Reidas“ eteryje jau gyvuoja daugiau nei dešimt metų ir visus juos neužleidžia populiariausios „Balticum“ laidos pozicijų.

„Manau, kad mes pirmieji labai efektyviai pradėjome kovoti su alkoholizmu keliuose. Ir tai darome visiems suprantama, žmogiška kalba, nes kitaip būtume žlugę. Iš pradžių dar slėpdavau girtuoklių veidus, bet kai laidoje blaivūs būdavo tik du žmonės - aš ir policininkas, supratau, kad tauta turi žinoti savo „herojus“. „Reidas“ aiškina vieną ir labai paprastą dalyką - gerti tu gali, bet tik ne vairuoti išgėręs. Laida - konkretus prevencinis dalykas. Pajūryje vairuotojai turi žinoti, kad jei prisidirbs būdami girti, juos ne tik nubaus teismas, bet ir pamatys artimieji, giminės, smėlio dėžės, darželio ir kiemo draugai“, - teigia G.Vaičekauskas. Beje, neabejojantis, kad kiekvienas save gerbiantis žmogus turi išgerti.

Nors ir pats yra patyręs kelias avarijas, klaipėdietis niekada nėra sėdęs neblaivus prie vairo, nes žino, kad tokiu atveju nesulauktų pasigailėjimo, kaip ir kolegoms įkliūvantys policininkai. Adrenalino jis pakankamai gauna laisvalaikiu buriuodamas ar šokinėdamas su parašiutu.

Išvydę į avarijos vietą atskubėjusį G.Vaičekauską, vairuotojai, ypač neblaivūs, reaguoja skirtingai. Vieni apsidžiaugia, kiti nelabai. Tačiau nė vienas iš jų nėra žurnalisto pasiuntęs kur toliau.

„Aš su jais visais kalbuosi kaip lygus su lygiu. Aš iš jų nesityčioju ir neįžeidinėju, gal todėl nė karto neteko gintis teisme. Tiesa, yra veržęsi girti į namus, du kartus daužė mašinos langus, pjaustė padangas. Na, o kiek „draugų“ tarp įkliuvusiųjų turiu, sunku ir suskaičiuoti. Vieni prisimena, kad mokėmės vienoje klasėje, nors mūsų amžiaus skirtumas 20 metų, kiti sako, kad buvome grupės draugai ar tarnavome kartu Afganistane“, - šypsojosi G.Vaičekauskas.

Jis kaip niekas kitas mato, kas darosi Lietuvos keliuose. O lietuviai ne tik geria, bet ir labai mėgsta važinėti neblaivūs.

„Apie ką galime kalbėti, jei per savaitgalį vien pareigūnams įkliūva 100 girtų vairuotojų. Genetiškai mes visi esame barbarų tauta. Ir nors liežuvis vos apsiverčia, tradiciškai teisinasi, kad išgėrė tik du bokalus alaus“, - negalėjo atsistebėti G.Vaičekauskas.

Į įvykio vietą žurnalistas vyksta nesvarbu - diena ar naktis, lyja ar sninga. Kartais naktį iš lovos keltis tenka net porą kartų.

„Lova nespėja net atšalti, tad žmona net nepajunta, kad manęs nėra šalia. O kiek dar taip lakstysiu, tikrai nežinau. Tikriausiai tol, kol nulaikysiu rankoje kamerą. Aš labai didžiuojuosi, kad esu jaunas reporteris ir tuo, ką darau. Man patinka mano darbas ir aš dar nepavargau, nors pats vairuoju, filmuoju, rašau tekstus ir esu laidos redaktorius. Tik ją montuojame dviese“, - sakė G.Vaičekauskas.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV publika"