Korupcijos šaknys - mentalitete

Prie tokios išvados prieita seminare "Skaidri akademinė bendruomenė - aukštosios mokyklos sėkmės garantas", kurį Klaipėdoje surengė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Seimo narių grupė "Už piliečių talką, kuriant Lietuvą be korupcijos" bei Klaipėdos universiteto (KU) studentų sąjunga.

Seminare pripažinta, jog korupcijos pasireiškimo atvejų pasitaiko ne tik viešajame sektoriuje, bet ir akademinio gyvenimo kasdienybėje, o jie kyla ne tik iš vaikų auklėjimo šeimose, mokymo įstaigose, bet ir iš susiformavusio mentaliteto, kurį ne taip lengva greitai pakeisti. Nemažai kritikos strėlių teko ir Seimo nariams bei jų įvaizdžiui, mat, daugelio seminaro dalyvių nuomone, būtent jie turėtų formuoti kitokią visuomenę.

Pasak STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininko Vyto Rimkaus,  visuomenė korupciją suvokia labai skirtingai ir plačiai - ja laikomas ir  problemos vilkinimas, nemandagus elgesys - bet koks blogas valstybinių įstaigų elgesys. Todėl esą būtina taisyti tokį blogą elgesį arba griebtis informavimo taktikos - kad žmonės tiksliai žinotų, kas priskiriama korupcijos sričiai, o kas ne.

V. Rimkaus teigimu, į aukštąsias mokyklas korupcija atkeliauja iš ankstesnių institucijų. Pradedant nuo priėmimo į ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas, baigiant baigiamaisiais mokyklos egzaminais ir keliaujant prie stojamųjų egzaminų aukštojoje mokykloje bei visų studijų. Pasak jo, aukštosiose mokyklose vyrauja didelė konkurencija ir dažnai pasitaiko studentų, kurie nepajėgia susidoroti su studijų programa, todėl ieško, kaip tą gudriai apeiti, o sistema leidžia tai padaryti.

Anot V. Rimkaus, neužtenka vien kalbėti, jog negalima taip elgtis. Viską reikia daryti pavyzdžiais - ką vaikas mato šeimoje, taip elgsis ir pats.

Tam pritarė ir KU docentas Arūnas Acus. Jo teigimu, valstybė yra per maža spręsti dideles problemas, tačiau per didelė žiūrėti į mažų žmonių bėdas, todėl reikia pradėti nuo savęs.

Tą patarė ir STT Klaipėdos valdybos viršininkas Leonas Keniausis. Jis pabrėžė, jog korupcinius nusikaltimus daro ne universitetai ar kitos aukštosios mokslo įstaigos, o konkretūs dėstytojai ar studentai. Todėl būtina apie tokius įvykius argumentuotai pranešti.

"Įstatymai yra, bet kol nepasikeis mūsų mąstymas, taip pat ir valstybės pareigūnų, nieko nebus. Argi įstatymais sureguliuosi moralines nuostatas?" - klausė parlamentarė, minėtos Seimo narių grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė.

Jos teigimu, ieškant korupcijos šaknų, sunku rasti kaltus. Tai gali būti ir šeimos problemos, mat iš tėvų vaikai išmoksta elgesio, lygiai taip pat kaip ir iš mokyklos, ir tų pačių universitetų: "Studentai ir dėstytojai taip pat turi matyti, pastebėti ir reaguoti. Jeigu nebūsim abejingi ir rodysim nepakantumą, šiuos dalykus išgyvendinsime".