Kopas saugos nebe sargai, o tik užrašai

Dvylika metų Naglių gamtos rezervate ir Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje esančias kopas nuo nedrausmingų poilsiautojų saugojo kopų sargai.

„Buvo labai gerai. Jei staiga pamatai ką nors, o tuo metu sargo nėra, skambini, klausi „Kur esi?“ Ir tuoj pat per šlaitą atbėga žmogus, nueina, sukontroliuoja. O dabar jeigu pamato, tai kol mes iš kito girininkijos galo atvažiuojame, būna likusios tik pėdos“, – teigė Nidos girininkijos girininkas Kęstutis Dikšas.

Neringos savivaldybė sumažino finansavimą Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, ir sargų teko atsisakyti. Kopų apsaugaa ir priežiūra dabar patikėta inspektoriams ir girininkams.

Pastarieji sako, kad jiems ir taip nėra lengva prižiūrėti 4 tūkst. hektarų girininkijos plotą. Kopas saugo įspėjamieji ženklai, tačiau ne visi jų paiso.

„Aš kada čia pirmą kartą 1962 metais buvau, tai buvo kitokios kopos. Jos buvo aukštesnės ir ne taip apželdintos. Pabandžiau tada nusileist prie marių ir pagalvojau, kad negalima jau tada, nes smėlis pradėjo iš karto čiuožti žemyn“, – pasakojo poilsiautojas.

Pasak girininko, vienas žmogus, leisdamasis nuo kopų, gali nustumti iki 5 tonų smėlio, kuris atgal nebegrįžta.

„Didžiausia problema, kodėl kopos nyksta arba mažėja, yra ta, jog kopos nebegauna maitinimo smėliu nuo jūros. Nes pajūryje yra pasodinti miškai, apsauginis kopagūbris ir kopa pustoma vėjo, kai kuriais atvejais – išmindžiojama žmogaus, mažėja, užauga mišku“, – aiškino Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Tomas Tukačiauskas.

„Noriu pasakyti, kad jokie pinigai, ar skirtume dar 5, ar 10 tūkst. litų, nenulems darbo efektyvumo, jeigu nebus mūsų lankytojų kultūros ir atsakomybės“, – tvirtino Neringos meras Antanas Vinkus.

Per dieną Neringą aplanko daugiau kaip 10 tūkst. turistų.