Ko turėtume mokytis iš senųjų klaipėdiškių

Ko turėtume mokytis iš senųjų klaipėdiškių

AB "Lietuvos geležinkeliai" siekis Klaipėdoje pradėti grandiozinius šiaurinės miesto dalies geležinkelio stočių pertvarkymus greičiausiai bus palaimintas miesto politikų. Tam, kad uostas ir transportininkai galėtų pelningiau plėtoti savo verslus, turėtų būti paaukota 14 hektarų Girulių miško. Simboliška, bet toks sprendimas brandinamas tuo metu, kai turėtume minėti šiaurinės Klaipėdos dalies pušynų sodinimo darbų pradžios 200 metų jubiliejų.

Ar 14 hektarų iškirsto miško - didelis praradimas miesto bendruomenei?

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos narių nuomone, - labai didelis. Miestą juosiantys miškai, bendruomenės rūpesčiu pradėti sodinti prieš porą šimtų metų, patikimai saugo miestą nuo vėjų, taršos ir triukšmo. Ir jeigu į juos kėsinasi pramonininkų kirvis, miestui turėtų būti kompensuota - medžiais apsodinant lygiai tokius pat ar net didesnius žemės plotus.

"Turime galvoti ne tik apie šiandienos miestiečių ir valstybės poreikį gyventi komfortiškai ir turtingai. Turime mąstyti apie ateinančias kartas, kokioje Klaipėdoje gyvens palikuonys. Lygiai taip pat, kaip miesto ateitimi rūpinosi senieji Memelio gyventojai, prieš 200 metų pajūryje vėl pradėję sodinti mišką, rusų okupacinės administracijos iškirstą per Septynmetį karą", - sako architektas Edmundas Andrijauskas.

Geležinkelių plėtrai trukdo miškas

Praėjusią savaitę Klaipėdos savivaldybės tarybos Strateginės plėtros ir Miesto ūkio komitetų posėdyje pristatyti "Lietuvos geležinkelių" infrastruktūros plėtros projektai uostamiestyje, įkainoti net 360 mln. Lt, nesulaukė didesnio politikų pasipriešinimo. Juolab kad deklaruojami tikslai - kilnūs: 30-50 proc. sumažinti krovinių srautą ir sąstatų manevravimą centrinėje miesto stotyje, nutiesti geležinkelio aplinkkelį ties Giruliais, pastatyti viaduką iš Labrenciškių. Kad visa tai būtų įgyvendinta, geležinkelininkams reikės iškirsti apie 14 ha Girulių miško (anksčiau planuota - 30 ha): pirmame darbų etape "kristų" 5 hektarai miško, vėliau, įrengiant žadamą geležinkelio aplinkkelį aplink Girulius, - dar 9 ha.


"Lietuvos geležinkelių" Plėtros departamento direktorius Virgilijus Jastremskas tvirtai žadėjo, jog jeigu tik bus pritarta pramonininkų užmojams, visas iškirstas plotas bus atsodintas bet kurioje miesto nurodytoje vietoje. Maža to, užsiminė apie galimybę kada nors ateityje parku ("žaliaisiais plaučiais") paversti dalį centrinės stoties teritorijos (apie 20 ha). Tiesa, spėjusieji apsidžiaugti tokiu geranorišku sumanymu buvo atvėsinti - kol kas tai esanti tik graži idėja, nepatvirtinta jokiais oficialiais sprendimais ar planais.

Kompensacija: hektaras už hektarą

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija šiemet minėdama savo profesinę šventę ypač akcentavo darnios plėtros idėją. "Darni aplinka - darnus žmogus", - šis šūkis tampa dominuojančia filosofija kuriant naujus pažangių Europos miestų plėtros projektus. Miestai, kuriuose suvokta, jog komfortiškai žmonių aplinkai nepakanka vien tik patogių pastatų, rūpinasi, kad gyvenamoji aplinka turėtų ne tik būtinąją socialinę infrastruktūrą, bet ir rekreacines erdves.

Architektų bendruomenės įsitikinimu, Klaipėdoje taip pat laikas įtvirtinti praktiką, jog bet koks būtinai miesto infrastruktūros plėtrai paaukotas žaliasis plotas (medžiai, žolynai) turi būti kompensuotas. Ir kompensuotas ne taip, jog vienur ar kitur vietoje nudžiūvusio ar sunykusio augalo atsodinamas medis ar krūmas. Čia turėtų galioti principas: aras už arą, hektaras už hektarą. Tik tokiu atveju nepasmerksime bendruomenės ateity dusti miesto dulkėse.

PAVYZDYS. "Finansinė miškų atsodinimo našta gulė ant to meto verslininkų pečių. Ir jie jos nesikratė. Istorinė patirtis turėtų būti sektinu pavyzdžiu ir šiandienos miesto valdžiai, ir verslo žmonėms, ir bendruomenei", - prisiminti ir pasinaudoti 200 metų senumo istoriją siūlo architektas E. Andrijauskas.

"14 iškirstų Girulių miško hektarų turėtų virsti nauju, dideliu miesto parku. Miesto valdžiai tik reikia parodyti deramą ryžtą ir principingumą, nustatant naujas erdves parkams ar tiesiog miškų plotams. Ir neatidėlioti šio reikalo. Jeigu rytoj numatomas kirsti miškas, šiandien turėtų būti kuriamas naujas želdynas, nenukeliant šių darbų neapibrėžtai ateičiai", - įsitikinę uostamiesčio architektų bendruomenės atstovai.

Sektinas pavyzdys

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo mokslininkai atliktoje uostamiesčio želdynų studijoje akcentuoja, jog žaliųjų plotų ypač stokojama senamiestyje ir pietinėje miesto dalyje. Galbūt pats laikas čia skelbti apželdinimo vajų, koks prieš 200 metų vyko senojoje Klaipėdoje?


Istorikas Johanas Zembrickis "Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorijoje" vaizdžiai aprašo, kaip tuometinis miesto magistratas rūpinosi pajūrio juostos apželdinimu. Tam, kad miestas sustabdytų smėlio pustymus, apsisaugotų nuo pajūrio vėjų, vienas po kito skriejo laiškai Prūsijos karaliui su prašymu paskirti žemės plotus miškams sodinti. 1809 metais tam buvo skirtas "... smėlio plotas prie švyturio, nuo Bomelsvitės pradedant, netoli jūros, kurio plotas nurodytas 10 ūbų 7 margai 285 kvadratinės kulminės rykštės, vien miesto nuosavybei ir apželdinimui, kas šiuo metu ir vyksta..."

Tai buvo sunkaus, bet nuoseklaus darbo pradžia. Būtent tuo laiku buvo pradedamas ir Smiltynės apželdinimas.

"Nereikia neigti, kad šis darbas bus nuobodus ir varginantis, tačiau ištvermė ir atkaklumas bei nuoširdus noras atnešti naudą visuomenei, nors dažnai neišsipildę lūkesčiai ir trukdo siekti tikslo, užtikrins palikuonių padėką tiems, kurie šį didelį darbą vykdys ir jam vadovaus. Iš to kyla labai didelė ir visapusiška nauda plaukiantiems į jūrą ir čionykščiams gyventojams", - tokius Klaipėdos magistrate advokato J. H. Forsterio žodžius cituoja J. Zembrickis.

AUKA. Pask Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, apie galimybę traukiniams "apeiti" Girulių gyvenvietę kalbama jau seniai, tai numatyta ir miesto Bendrajame plane, o siekiant tokio tikslo, esą būtinos ir aukos. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Prieš 200 metų klaipėdiečiai labai aiškiai suvokė savo atsakomybę ateinančioms kartoms ir sunkiai dirbo, kad šiandienos klaipėdiečiai džiaugtųsi brandžiais pajūrio miškais, kvėpuotų švariu oru.

"Finansinė miškų atsodinimo našta gulė ant to meto verslininkų pečių. Ir jie jos nesikratė. Istorinė patirtis turėtų būti sektinas pavyzdys ir šiandienos miesto valdžiai, ir verslo žmonėms, ir bendruomenei. Spręsdami šios dienos problemas, turime pirmiausia įvertinti ateities perspektyvą. Tik taip galėsime Klaipėdoje sukurti aplinką, kurioje jauku ir gera gyventi", - įsitikinęs architektas E. Andrijauskas.

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras

Apie galimybę traukiniams "apeiti" Girulių gyvenvietę kalbama jau seniai, tai numatyta ir miesto Bendrajame plane. Kad gyventojams nedundėtų tie sąstatai. Žinoma, siekiant tokio tikslo būtinos ir aukos: šiuo atveju - iškirstas miško plotas. Supraskime, kad norint padėti gyventojams išvengti triukšmo ir taršos, kirsti mišką būtina, nes medžių viršūnėmis juk nevažinės traukiniai... Ta invazija į mišką nebūtų labai didelė.

Visgi geležinkelininkų projektas, jo koncepcija yra dar labai "žali". Tikslas - sumažinti krovininių sąstatų judėjimą miesto centrinėje dalyje, triukšmą, taršą. Būtų įrengtos garso slopinimo sienelės. Tačiau nėra aišku, kada būtų realizuojami įvairūs darbai. Ar pirmame, ar antrame, ar trečiame etapuose. AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovai teigė, kad iškirstą mišką atsodintų ten, kur nurodytų miesto Taryba. Aišku, jog Giruliuose būtų atsodinta toje vietoje, kur būtų išardyti bėgiai. Tai - nedidelė dalis, o kur kitur atsodinti, - dar neaišku. Nebuvo rimtų diskusijų dėl šio klausimo. Preliminariai galima svarstyti, kad daugiau medžių reikia pietinėje miesto dalyje.
 
 
"Lietuvos geležinkelių" Plėtros departamento direktoriaus Virgilijaus Jastremsko teigimu, esminis krovininių traukinių judėjimo reorganizavimo tikslas - sumažinti krovinių srautus miesto centrinėje dalyje.
Tam ketinama nutiesti papildomas bėgių linijas Pauosčio kelyje bei pailginti jas iki 1 500 metrų (dabar yra 850 metrų).
"Vykdant šį projektą reikės iškirsti 5,5 hektaro miško, tačiau medžius mes įsipareigojame atsodinti ten, kur nurodys miesto Taryba", - žadėjo V. Jastremskas.
Dabar kroviniai, daugiausiai - naftos, iš uosto teritorijos juda į centrinę geležinkelio stotį, o iš jos - į Pauosčio stotį. Tad šią praplėtus bei rekonstravus, papildomų manevrų pavyktų išvengti. Esą dėl to mažiau įvairių kvapų sklistų miesto centre, mažėtų pavojaus galimybė, triukšmo lygis. Centrinėje stotyje apkrova sumažėtų nuo 30 iki 50 proc.
Dar vienas tikslas - pastatyti geležinkelio aplinkkelį Giruliuose, kad traukiniai nevažiuotų per pačią gyvenvietę.
Projektas būtų vykdomas dviem etapais, o bendra jo vertė - apie 360 mln. litų.
Klaipėdos miesto taryba kol kas nėra pritarusi šio projekto poveikio aplinkai ataskaitai.
"Lietuvos geležinkelių" atstovai tikino, kad uostamiesčio politikams nepritarus jų planams, daugiausiai Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirti pinigai būtų panaudoti kitiems projektams.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder