Miesto valdžios atstovams vicemeras Artūras Šulcas pristatė neoficialiai suburtos darbo grupės idėjų paketą, kaip būtų galima spręsti su gyvūnų laikymo taisyklėmis susijusius rūpesčius. Tiesa, pačios taisyklės nekvestionuojamos - privalu laikytis to, kas jose nurodyta.
"Bendruomenėje tvyro įtampa dėl gyvūnų laikymo. Nė viena pusė nėra patenkinta. O auginančių ir nemėgstančių pasiskirstymas yra maždaug 50:50. Pagrindinė savivaldybės užduotis - mažinti įtampą ir harmonizuoti santykius", - sakė jis.
Anot A. Šulco, didelė dalis klaipėdiečių laiko gyvūnus. Vieniems, pavyzdžiui, vienišiems bei neįgaliems žmonėms, tai - būtinybė, kitiems - prabangos dalykas ir kt. O jei yra augintojų, yra ir paklausa - veterinarijos paslaugų, vedžiojimo vietų, kirpyklų ir t. t. Taigi vien draudimais problemos nebus išspręstos, reikia siūlyti priemones atsižvelgiant į pagrindinius šunų augintojų poreikius.
Plotai - sportui ir gamtiniams reikalams
Kaip vieną iš galimybių įvesti daugiau tvarkos dėl šunų gamtinių reikalų, darbo grupė pasiūlė Prancūzijos ir Belgijos pavyzdį.
Ten, anot A. Šulco, prie kiekvieno namo yra išskirtas nedidukas aptvertas plotelis, įkaltas stulpelis, stovi šiukšlių dėžė, kastuvėlis, maišeliai - čia gyventojai atveda savo augintinius atlikti reikalų. Įrengti tokius plotelius būtų galima siūlyti daugiabučių namų administratoriams, galbūt netgi numatyti ir mokesčių naštos palengvinimą iniciatyvą parodžiusių namų gyventojams.
Savivaldybės Paveldosaugos skyrius jau pasižiūrėjo, kur senamiestyje galima būtų išskirti tokius plotelius. Jie galėtų būti neaptverti, bet stovėtų stulpelis, šiukšliadėžė, būtų maišelių. Šunis būtų rekomenduojama vesti ten, o po to sutvarkyti.
Tiesa, anot A. Šulco, taisyklės dabar nedraudžia šunims atlikti gamtinius reikalus bet kurioje vietoje, tačiau jų neauginantiems nėra malonu, kai gyvūnas pakelia koją, pavyzdžiui, Teatro aikštėje ar pan. Išskirtieji ploteliai ir spręstų šią bėdą.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad specialių aikštelių šunims mieste trūksta, o jas įrengti kainuoja keliasdešimt tūkstančių litų. Tai siūloma spręsti neišplėtotų miesto teritorijų sąskaita minimaliomis sąnaudomis - surasti nuošalesnes vietas, ten įrengti ženklus, kad plotai skirti vedžioti šunims, pastatyti šiukšliadėžes. Taip pat - rekomenduoti keturkojus vesti ten, o ne, pavyzdžiui, prie dviračių takų, kur jie gali kelti daugiau rūpesčių.
Miške būtų galima numatyti tam tikrus plotus, kur augintojai vedžiotų savo keturkojus, o jų nemėgstantys žmonės matytų ženklus ir žinotų, kuriose vietose galimas nepageidaujamas susitikimas su gyvūnu.
Siūlo įkurti kapines
Viena iš didžiausių bėdų mūsų mieste, anot A. Šulco, yra masinis gyvūnų utilizavimas - per metus eutanazija įvykdoma tonoms jų, vienetais jau net neskaičiuojama. Tai garbės visuomenei, žinoma, nedaro.
Šią problemą siūloma spręsti pasinaudojant užsienio patirtimi bei programomis, kuriose mielai sutinka dalyvauti ir Klaipėdos veterinarijos gydytojai - benamius gyvūnus kastruoti ir paleisti. Laisvėje, anot A. Šulco, jie ilgai neišgyvena, bet nekastruoti dauginasi geometrine progresija.
Utilizavimo tema turi dar vieną potemę - svarstoma, jog Klaipėdai reikėtų gyvūnų kapinių. Prieš II pasaulinį karą, pasak A. Šulco, Girulių miške tokios kapinės buvo. Neoficialūs augintinių kapeliai šen bei ten miške egzistuoja ir dabar.
"Žmonės, keliolika metų laikę gyvūną, nenori paskui jo atiduoti utilizuoti", - atkreipė dėmesį vicemeras.
Taip pat ketinama daugiau dėmesio skirti rinkliavai už gyvūnus, registracijai, kurios procesas šiuo metu yra beveik sustojęs. Pasak A. Šulco, mieste registruota apie 5 tūkst. šunų, tačiau realaus skaičiaus tai neatspindi, ir niekas nežino, koks jis yra.
Miesto valdžia prašo klaipėdiečiams įregistruoti savo augintinius tam, kad metų pabaigoje būtų matyti, kur koks keturkojų tankis, ir būtų galima pagal tai įrengti jiems reikalingos infrastruktūros.
"Jeigu bus užtikrinta, kad registracija ir rinkliava veiks, tada viskas pajudėtų iš "mirties" taško", - sakė meras Vytautas Grubliauskas.
Rengs gyvybingą programą
Puse lūpų pasitarime užsiminta ir apie paplūdimius šunims. Pasak savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, Klaipėda turi įsiteisinusi galbūt per daug paplūdimių, t. y. visą jai priklausančią pakrantę. Tai riboja paplūdimių panaudojimo galimybes, nes, pavyzdžiui, skirti dalį tokio pliažo augintiniams draudžia higienos normos.
Susiaurinus oficialius paplūdimius liktų vietos ir kitiems reikalams.
Visa tai - kol kas tik idėjos. Schemas, pagal kurias atsirastų plotai vedžioti šunims, šiukšlių konteinerius ir kitas priemones, švietėjišką darbą turės apibrėžti speciali programa. Ją miesto valdžia netrukus ir pradės rengti, tačiau šįsyk norima į viską pažvelgti ne tiesiog biurokratiškai, o sulaukti ir šunų augintojų (ypač norima asocijuotų struktūrų) siūlymų, kad programa būtų gyvybinga.
Tiesa, anot A. Šulco, veterinarijos gydytojai, nevyriausybinės organizacijos darbo grupėje, rengusioje pasiūlymus, dalyvauja.
Programą - šiuo metu galvojama užsibrėžti tikslus ateinantiems trejiems metams - tvirtintų Klaipėdos miesto Taryba, o paskui pagal ją būtų galima numatyti ir finansavimą.
Rašyti komentarą