Tiesa, anot Klaipėdos universiteto archeologo Džiugo Brazaičio, pagal senuosius miesto planus įtvirtinimų ir buvo galima tikėtis šioje vietoje.
"Radom XVII amžiuje pradėtos pilies rekonstrukcijos metu iškasto gynybinio kanalo kraštą, XVII-XVIII amžiuje padarytų pilies įtvirtinimų ribą. Pavyko kanalą iškasti iki dugno, kuris pasirodė esantis beveik 2 metrus žemiau jūros lygio. Kanalo šlaitas buvo sutvirtintas mediniais kuolais, perpintais medžių šakomis", - pasakojo jis.
Kasinėjant rasta ir su pilimi nesusijusių radinių bei užstatymų. Viršuje, be ne itin įdomių karo ar pokario metų pamatų, aptiktas XVIII amžiaus supiltinis sluoksnis su medinio užstatymo liekanomis, nepaprastai turtingas radinių: surinkta gausi metalinių radinių kolekcija - per 30 monetų, daugybė metalinių sagų ir sagčių, skaičiavimui naudotų žetonų bei kitokių metalo radinių.
Vienas iš įdomesnių - metalinė rankenėlė su masonų simbolika - skriestuvu ir kampainiu. Šį radinį galima sieti su masonų judėjimo atėjimu į Klaipėdą. Anot D. Brazaičio, pirmosios šios organizacijos ložės kaip tik ir buvo kuriamos XVIII a. pabaigoje.
Pagrindinę numizmatikos kolekcijos dalį sudaro prūsiškos XVIII amžiaus monetos, nesančios didelė retenybė. Senesniuose sluoksniuose monetų neaptikta. Tiesa, anot D. Brazaičio, kasinėjant rasta XVI a. škotiška Marijos Stiuart moneta, reta net pačioje Škotijoje, tačiau ji buvo įsimaišiusi viršutiniame sluoksnyje.
Archeologams gana įdomus ir čia aptiktas medalis su, ko gero, olandiškais užrašais, tačiau perskaityti juos labai sunku, nes radinys apiręs. Medalyje vaizduojami keturi vyrai, palinkę ties žemėlapiu.
Supiltiniuose sluoksniuose rasta labai daug buitinės keramikos, stiklo butelių, kaolino pypkučių. Pastarosios - uostamiestyje gana įprastas radinys.
"Jos gamintos Prūsijoje, dabartinės Vakarų Lenkijos teritorijoje, Rostin fabrike. Ypač daug fabrikas jų eksportavo XVIII amžiaus antroje pusėje. Kai kurios pypkutės papuoštos, ornamentuotos", - pasakojo D. Brazaitis.
Kasinėdami giliau archeologai aptiko dar vieną gana švarų sluoksnį, datuojamą XVII amžiumi.
"Spėjame, kad teritorija tuo metu nebuvo apgyvendinta, ir tai galima sieti su pilimi. Gali būti, jog šalia gynybinių įrenginių gyventi nebuvo leidžiama. Vietovė buvo papelkėjusi. Po 1756-1763 metais vykusio Septynmečio karo, kai pilis prarado gynybinę funkciją, apsigyventi jau buvo leidžiama. Tada ir buvo supiltas sluoksnis, teritorija paaukštinta, ir pradėta statyti", - pasakojo D. Brazaitis.
Dar giliau po minėtuoju slypi archeologams įdomus sluoksnis su mediniu užstatymu, sietinu su senąja Klaipėda dar iki gynybinių įrenginių statybos 1627-1629 m.
"Čia tikriausiai buvo sodyba. Radome krosnies, pastatytos iš dubeninių koklių, vietą, nemažai keramikos. Šie radiniai datuojami XVI amžiumi, tačiau nesame tikri dėl pradžios, kada čia buvo apsigyventa", - pasakojo D. Brazaitis.
Įdomesni šio sluoksnio radiniai - pusiau cilindriniai kokliai su šventųjų atvaizdais, pavyzdžiui, šv. Veronikos, šv. Kotrynos. Jie Klaipėdoje yra labai reti. Taip pat įdomus radinys, anot D. Brazaičio, yra glazūruotos keraminės grindų plytelės.
"Jos pasitaiko nedažnai ir rodo tam tikrą turtingumo lygį. Arba plytelės čia atsidūrė iš pilies, arba jei ne čia, tai kur nors netoliese gyveno turtingų žmonių. Paprastas žmogus XVI amžiuje tokių dalykų sau leisti negalėjo", - sakė archeologas.
Specializuotos veiklos pėdsakų šioje sodyboje archeologai neaptiko, išskyrus su žvejyba susijusius radinius, pavyzdžiui, molinius tinklų pasvarus, kabliukų. Taip pat rasta nemažai žuvų kaulų.
Archeologų kasinėjamame sklype Sukilėlių gatvėje ketinama statyti viešbučio priestatą. Patys tyrinėjimai jau eina prie pabaigos. Anot D. Brazaičio, per šią savaitę dar viliamasi atkasti kitą pilies gynybinio griovio dalį.
Rašyti komentarą