Klaipėdos santuokų rūmų likimas - neaiškus

Viena pirmųjų neseniai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui vadovauti pradėjusios Audros Daujotienės idėjų - atsisakyti Santuokų rūmų paslaugų. Tuo metu dabar šiuose rūmuose įsikūrusio savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (CMS) vedėja Gražina Misevičienė akcentuoja, kad nors šis pastatas ir yra pasenęs bei brangiai išlaikomas, jis suprojektuotas taip, kad neatlikus rekonstrukcijų būtų labai sudėtinga rūmus pritaikyti kitoms miesto reikmėms.

Klaipėdos santuokų rūmai, pastatyti dar 1980 metais, nebeatlieka savo pirminės funkcijos, nes vis mažiau porų tuokiasi santuokų rūmuose. Prie pastato tuštėjimo prisidėjo ir nauja tvarka, leidžianti jaunavedžiams patiems pasirinkti vestuvių ceremonijos vietą.

Nors vestuvių naujovės Klaipėdoje populiarėja pamažu, tačiau nuo pernai rugsėjo CMS sulaukė per 20 prašymų sutuokti pasirinktose vietose. Jaunavedžiai renkasi Laikrodžių muziejų, Klaipėdos universiteto botanikos sodą, piliavietę, Melnragės paplūdimį, viešbučius.

Pasak G. Misevičienės, prieš 30 metų, kai buvo projektuojamas ir statomas Santuokų rūmų pastatas, valstybė pripažino tik civilinės santuokos įregistravimą, žmonėms buvo sudėtinga išvykti registruoti santuokas į užsienio šalis. 1980-1990 metais santuokų rūmuose per metus buvo sutuokiama vidutiniškai apie 2 200 porų, o šiandien, įtraukiant ir bažnytine tvarka bei užsienio valstybėse įregistruotas santuokas, registruojama vidutiniškai po 1 250 santuokų.

Anot CMS vadovės, per visus pastato eksploatavimo metus buvo atliekami tik einamieji remontai, todėl šiai dienai jo techninė būklė nėra gera, pastatui reikia kapitalinio remonto. Tad iškilęs klausimas, ką daryti su Santuokos rūmais, išties yra aktualus.

"Anksčiau miestui buvo būtina turėti ištaigingus ir erdvius Santuokų rūmus, tačiau įvertinus visus įvykusius pokyčius, logiška, kad miesto savivaldybės vadovams ir man iškilo klausimas, ar miestui reikalingos tokios didelės patalpos tik santuokų registravimui. Juk patalpų išlaikymui ir eksploatacijai skiriamos didelės lėšos. Juolab kad dauguma santuokų registruojama gegužės-rugsėjo mėnesiais", - pasakojo G. Misevičienė.

Socialinių reikalų departamento vadovė A. Daujotienė sakė, jog idėja atsisakyti santuokų rūmų paslaugų gimė dar prieš dešimtmetį. Tačiau šis pastatas priklauso ne Klaipėdos miesto savivaldybei, o Teisingumo ministerijai, todėl lemtingą žodį, ką daryti su santuokų rūmais, turi tarti būtent ji - savarankiškai nutraukti Santuokų rūmų gyvavimo uostamiesčio savivaldybė negali.

Anot A. Daujotienės, Santuokų rūmų pastatas yra pasenęs ne tik fiziškai, bet ir moraliai. Jauni žmonės nori tuoktis gražiose vietose, todėl santuokų rūmų pastatas nėra efektyviai išnaudojamas. Būtent dėl to A. Daujotienė siūlo apsvarstyti, ar Klaipėdai reikalingas toks didelis Santuokų rūmų pastatas ir teigia, jog miesto savivaldybė turėtų bendrauti su Teisingumo ministerija bei teikti savo pasiūlymus.

"Išlaikyti tokį didelį pastatą daug kainuoja, todėl juos būtų galima įkurdinti mažesniame pastate", - teigė A. Daujotienė.

Tačiau, anot CMS vedėjos G. Misevičienės, nors santuokų rūmai ir pasenę, bei brangiai kainuoja jų išlaikymas, jie suprojektuoti taip, kad neatlikus rekonstrukcijų būtų labai sudėtinga juos pritaikyti kitoms miesto reikmėms.