Klaipėdos Sąjūdžio gimimo užkulisiai (2)

Pirmoji straipsnio dalis

Liepos 10 d. Vasaros estradoje turėjo vykti "Roko maršo per Lietuvą" koncertas. Tarp kolektyvų - ir Algirdo Kaušpėdo vadovaujama legendinė "Antis". Tad su juo Klaipėdos sąjūdiečiai ir pradėjo tartis, kaip, kokiu metu jie galėtų tarti savo žodį, kad ir Klaipėda įsilieja į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) vilnis. Liepos 8 d. A. Kaušpėdas buvo atvykęs į Klaipėdos sąjūdiečių pasitarimą, kuris vyko Paminklų restauravimo ir projektavimo institute Turgaus a. 25. Ten ir buvo aptarta, kaip Klaipėdos sąjūdiečiai prisistatys miestelėnams.

PIRMOJI TRISPALVĖ. 1988 metų liepos 10 dieną Vasaros estradoje suplevėsavo žurnalisto Ryto Staselio laikoma trisplavė. Pirmoji po 1939 metų.

Eisena

Buvo nuspręsta, kad sąjūdiečiai į Vasaros estradą eis kolona. Tačiau - Jūros šventė. Pagrindinėje Herkaus Manto gatvėje - karnavalinė eisena, kurioje važiuos, linguos, eis 47 įmonių ir organizacijų paruoštos kompozicijos. Sąjūdiečiai nusprendė eiti Pilies gatve ir į Herkaus Manto gatvę "išvairuoti" tik ties Poilsio parku.

Kolona buvo formuojama ties tuo pačiu Turgaus a. 25 namu, kuriame ir vyko pirmieji sąjūdiečių susibūrimai. Kiek žmonių buvo nuo čia pajudėjusioje eisenoje, niekas neskaičiavo. Gal 20, gal 30, dažniausiai vyrai su žmonomis, tačiau be vaikų. Juk niekas nežinojo, kuo gali pasibaigti ir pats "maršas", ir koncertas Vasaros estradoje.

Eisenos dalyviai ant krūtinių buvo prisisegę trispalvius popieriaus lapelius, buvo nešami dailininko Vytauto Karčiausko sukomponuoti žali plakatai su Gedimino stulpais, kolonos priekyje - Rytas Staselis su trispalve.

Eisena buvo sveikinama, drąsesnieji miestelėnai jungėsi į gretas. Sąjūdiečiai buvo aptarę ir tą atvejį, jeigu kolona į Vasaros estradą milicijos nebūtų praleista. A. Kaušpėdas jau buvo pasirūpinęs atsarginiu įėjimu į estradą iš miško pusės. Tačiau eisenos dalyvių nerimą išsklaidė budėjusių milicijos pareigūnų geranoriškos šypsenos. Į estradą sąjūdiečiai įėjo be kliūčių.

Driokstelėjimas

Aptariant prisistatymą miniai, šviesaus atminimo architektas, tuomet ėjęs Paminklų restauravimo projektavimo instituto projektų vyriausiojo inžinieriaus pareigas Vytautas Šliogeris buvo prisiėmęs bene atsakingiausią misiją - kreiptis į susirinkusius.

Kosto Kauko sudarytoje ir redaguotoje knygoje "Sąjūdis Klaipėdoje" štai ką po 10 metų prisiminė V. Šliogeris: "Savo kalbos teksto neišsaugojau. Tiesą sakant, jo net neturėjau. Buvau pasirašęs planelį, aptaręs jį su bičiuliais, apmąstęs kiekvieną žodį, kad neleptelčiau, ko nereikia. Bet kalbėdamas į popieriaus skiautelę net nežvilgtelėjau. Pasakojau apie įvykius Vilniuje, apie pirmuosius Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio žingsnius, apie jo tikslus. Atrodo, minėjau ir Estiją bei Latviją. Pranešiau apie įsisteigusią Sąjūdžio iniciatyvinę grupę ir Klaipėdoje, apie pirmuosius jos darbus - parašų rinkimą už piliavietės išsaugojimą, už rūpestį senamiesčiu, už Celiuliozės ir kartono gamyklos celiuliozės virimo cecho uždarymą, už senųjų, istorinių pavadinimų sugrąžinimą miesto gatvėms.

Griausmingos ovacijos ir pritariantys šūksniai parodė, kad žmonės be galo pasiilgę teigiamų permainų. Tai įkvėpė tolesniam darbui. Sąjūdis pradėjo augti ir plėstis tokiu greičiu, apie kurį nebuvome net svajoję."

Koks bus žmonių atsakas Vasaros estradoje, rūpėjo ne tik V. Šliogeriui. Edmundas Andrijauskas taip pat prisipažino: "Mes turėjome teisę bijoti tylos. Bet įvyko sprogimas. Ovacijų, šūksnių, džiugaus pritarimo sprogimas. Prasidėjo..."

Sąjūdžio struktūrizavimas

Pasak Sąjūdžio pirmeivių architektų E. Andrijausko ir Ramunės Staševičiūtės, LPS Klaipėdos skyrius struktūrizuotis pradėjo būtent po liepos 10 d. Tuomet sąjūdiečiai iš Paminklų restauravimo projektavimo instituto persimetė į Vežėjų g. 4 namelį, kur tuo metu buvo Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Klaipėdos skyrius, o Nijolė Laužikienė - jo atsakingoji sekretorė.

Taip ir susiklostė, kad čia jau buvo rašomi ir susirinkimų, svarstytų klausimų protokolai, ir surašomos sąjūdiečių pavardės, kuris už ką atsakingas.

"Mano tiesioginis viršininkas Vytautas Zubovas į visą tą bruzdėlyną draugijos kontoroje užmerkė akis. Tačiau Komunistų partijos miesto komiteto ideologai ateidavo pasižvalgyti, pasidairyti. Pašiepdavo, pabardavo, bet atleisti manęs iš pareigų neturėjo pagrindo - buvo rengiamos ir parodos, ir Vydūno klubo aktyvistai, tapę ir sąjūdiečiais, regimai reikšdavosi. Dirbdavau nuo ankstyvo ryto iki dešimtos vakaro, o dažnai ir vidurnakčio", - prisiminė N. Laužikienė, kuriai būtent ir buvo priskirtas protokolavimas.

Vėliau ji šiuo darbu dalindavosi su Sąjūdžio "juodadarbiu" Algirdu Grubliu. Jis, atėjęs iš pedagoginės sferos, buvo pagrindinis daugybės pačių įvairiausių akcijų rengėjas, - sukviesti žmones, pasirūpinti akcijoms skirtos atributikos gamyba, neretai ir transportu. Žodžiu, juodas darbas, kuris nublankdavo prieš oratorių blizgesį.

Pasiskirstymas pareigomis

Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinė grupė susiformavo iš pačių įvairiausių profesijų žmonių. Už laikraščio, kuris iš "Persitvarkymo naujienų" (pirmąjį numerį rengė Gintaras Tomkus, Alvydas Ziabkus, Raminta Cesiulienė, Vytautas Kudarauskas, Gintaras Šikšnius, Jūratė Ašmonaitė) kelių numerių, mašinėle spausdintų ir padaugintų 50 egz. tiražu, išaugo į populiariąją "Mažąją Lietuvą", už leidybą buvo atsakingas G. Tomkus, už korespondenciją - N. Laužikienė ir K. Kaukas, kontaktus su rėmimo grupėmis turėjo palaikyti E. Andrijauskas, V. Šliogeris, Antanas Kontautas, Dionyzas Varkalis, Vytautas Čepas, Kęstutis Miniotas ir Zita Šličytė, Eugenijus Gentvilas tapo Klaipėdos sąjūdininkų lektoriumi, simbolika rūpinosi menininkas V. Karčiauskas ir R. Staševičiūtė, juridinei grupei vadovavo advokatė Z. Šličytė, renginius organizavo sociologas Arūnas Acus, poetas Aleksandras Žalys, istorikas Vytautas Plečkaitis, A. Grublys.

Nors klaipėdiečių Sąjūdžio grupė struktūrizavosi, tačiau likusi vasaros dalis, palyginti su įvykiais Vilniuje, Kaune, Latvijoje ir Estijoje, uostamiestyje buvo apyramė. Bet rudeniop judėjimas mieste įsilingavo, primindamas audrą, o retsykiais ir uraganą jūroje. Prasidėjo ir pasiruošimas LPS I suvažiavimui, kuris turėjo vykti Vilniuje.