Klaipėdos regionui siūlomas tramvajus

Klaipėdos regiono savivaldybėms siūloma turėti bendrą susisiekimo sistemą, optimizuoti įvairių rūšių kelių transportą, siekti jo ekologiškumo. Teigiama, kad tai pirmasis toks projektas Lietuvoje.

"Lyderio grupės" vyr. projektų vadovė Sofija Kogan teigė, kad projektas orientuotas į paprastą žmogų, siekiant jį paskatinti naudotis ne nuosavu automobiliu, o viešuoju transportu. Toks siekis, anot S. Kogan, galėtų būti įgyvendintas pagerinus susisiekimo dviračiais sąlygas bei įdiegus atskirų gyvenviečių ar vietovių pasiekiamumą kelių rūšių transportu.

Traukiniai į Gargždus...

Kaip konkretų pavyzdį projekto vadovė įvardijo "Park &Ride" sistemą - kai žmogus, specialioje stovėjimo aikštelėje palikęs savo automobilį, persėda į viešąjį transportą. Dar vienas pasiūlymas - "Bike &Ride" - viešojo transporto priemones pasiekti savo dviračiu, tuomet jį palikti aikštelėje arba gabenti viešuoju transportu specialiai tam sumontuotuose stovuose.

S. Kogan taip pat pateikė ir pasiūlymą įkurti dviračių nuomos punktų tinklą. Jos teigimu, būtų siekiama, kad gyventojai galėtų išsinuomoti dviratį viename punkte, nuvažiuoti iki kito reikiamo punkto ir dviratį palikti ten, nesukdami galvos dėl jo grąžinimo į pradinę vietą.

Viešojo transporto sistemos pagerinimui siūloma atgaivinti keleivines traukinių linijas į Gargždus, Šilutę, o miestuose paleisti elektrobusus ar tramvajus. Taip pat kalbama ir apie susisiekimo vidaus vandenimis galimybes, konkrečiai minint galimus objektus: Karaliaus Vilhelmo kanalą, Danės upę, Kuršių marias, Nemuno deltą bei Baltijos jūrą.

Projekto rengėjai svarsto galimybę įvesti ir vieną kortelę, kuria būtų galima naudotis visų rūšių transporto priemonėse.

Tramvajus - realu?

Svarstoma, kad visos sistemos kontrolė būtų perduota asociacijai "Klaipėdos regionas". Toks siūlymas sukėlė klausimų savivaldybės atstovams - kodėl siekiama viso regiono transporto sistemos kontrolę perduoti mažai patirties turinčiai asociacijai vietoj leidimo tuo rūpintis šiuo metu tai darančioms įstaigoms. Vicemeras Artūras Šulcas iškėlė mintį apie jų konsolidavimo variantą.

Miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė prisipažino esanti tramvajaus šalininkė, tad ją stebina kalbos, kad jį įrengti Klaipėdoje gali būti per brangu. Ji stebėjosi ir projekto rengėjų pateiktais skaičiavimais, kuriuose remiamasi Vilniaus miesto situacija. R. Staševičiūtės nuomone, Klaipėdai tai turėtų atsieiti pigiau, esą čia linijas tiesti reikėtų per mišką.

Projekto rengėjų teigimu, vienas kilometras tramvajaus linijos iš Klaipėdos į Palangą atsieitų apie 50 mln. litų, visa 30 km linija kainuotų apie 1,5 mlrd. litų. Optimistiniu atveju, jei pusė lengvųjų automobilių vairuotojų juos iškeistų į tramvajų, šis atsipirktų per 79 metus. Realesniu atveju, jei taip pasielgtų ketvirtadalis vairuotojų, tramvajaus linijos įrengimas atsipirktų per 138 metus.

Per didelis kąsnis

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė pastebėjo, kad projekto darbų vertė gerokai viršija galimybes.

"Finansinėje perspektyvoje projekto priemonių planas - tarsi šimtui metų į priekį. Ar buvo įvertinta, kiek realu įgyvendinti šį projektą?" - klausė A. Velykienė.

S. Kogan į tai atsakė, kad dalis darbų turėtų būti įgyvendinta iki 2020 metų, likusieji - iki 2030 metų.

Valdininkai pasigedo ir konkretumo - nepateikta, kokia konkrečiai teritorija apimama, neišskirtos turistinės teritorijos, visiškai neskirta dėmesio pėstiesiems. Šias pastabas išsakiusi R. Staševičiūtė taip pat pastebėjo, kad minėti maršrutai vidiniais vandenimis apsiriboja Šilutės rajonu.

Kol kas visi pristatyti punktai tėra preliminarūs, mat šiuo metu projekto vykdytojai laukia pastabų bei pasiūlymų iš visų Klaipėdos regiono savivaldybių, tuomet, visoms joms pritarus, būtų teikiamas galutinis projekto variantas. Projektas finansuojamas Lietuvos valstybės, savivaldybių partnerių ir Europos socialinio fondo lėšomis.