Klaipėdos rajone - žemės reikalų stagnacija

Patys Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai ginasi tuo, kad po liepos 1-osios panaikinus Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir pasikeitus Žemės įstatymui, nėra Vyriausybės patvirtintų poįstatyminių aktų, nors dėl to niekur kitur žemės tvarkymo reikalai nestringa.

Patiria nuostolius

Į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi keli dėl suprantamų priežasčių savo vardų ir pavardžių nenorėję skelbti verslininkai, kuriuos jau į neviltį varo nepaaiškinamas Klaipėdos rajono savivaldybės valdininkų ir politikų elgesys.

"Taip, Žemės įstatymas pasikeitė, bet dėl to visur kitur ir tvirtinami, ir keičiami detalieji planai, bet tik ne Klaipėdos rajone. Visiškai ten sustoję tie reikalai. Mes įsigijome sklypą, reikia keisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją, parengėme visus dokumentus, juos įteikėme po liepos 1-osios savivaldybei.

Norime statyti gyvenamųjų namų kvartalą, paimta paskola, mokamos palūkanos, bankai smaugia, o tie valdininkai nieko nedaro! Čia kažkokie piktybiniai dalykai. Viskas stovi vietoje jau pusę metų, o palūkanas mokame. Absurdas", - pasakojo vienas verslininkas.

Jis, kaip ir visi kiti, iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos gauna raštą, kuriame konstatuojama, kad nieko negalima padaryti, kol nėra poįstatyminių aktų.

Kitas žmogus taip pat skundėsi, esą valdininkai maskuojasi tuo, kad Vyriausybėje nepatvirtinti teisiniai dokumentai, ir nieko nedaro.

"Čia kaltų ieškojimas kitur. Mes, keli fiziniai asmenys, turim sklypą, norim statyti namus, o jau pusę metų nieko negalime daryti. Dėl savivaldybės valdininkų neveiklumo patiriame didžiulius nuostolius, nes mokame bankui palūkanas, tačiau nieko negalime daryti. Iki liepos 1-osios viskas buvo normalu, esame įgyvendinę ne vieną projektą, o dabar... Kažkokia nesąmonė, jie prisigalvojo problemą, o visi dėl to kenčia", - pykčio neslėpė verslininkas.

Norėtų (ne)dirbti rajone

"Vakarų ekspresui" pradėjus domėtis ir lyginti šią situacija su analogiškais reikalais mieste, uostamiesčio savivaldybės administracijos atstovai padėtį Klaipėdos rajone neoficialiai apibūdino taip: "Absurdas, norėčiau ir aš dirbti tokioje savivaldybėje, kur nieko nereikia veikti..."

Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto narys Rolandas Bražinskas komentavo, esą tai, kas vyksta rajono savivaldybėje, yra nedovanotina.

"Juk tas Žemės įstatymas galioja visiems, tai kodėl Klaipėdos mieste teritorijų planavimo procesai ir toliau vyksta, o rajone - ne? Ir Nacionalinė žemės tarnyba išaiškino, kad nuo liepos 1-osios panaikinus apskričių viršininkų administracijas ir pakeitus tą įstatymą jokių kliūčių toliau tvirtinti detaliuosius planus, juos keisti nėra", - dėstė politikas.

Jis teigė, jog rajono valdininkai tik piktnaudžiauja tų poįstatyminių aktų nebuvimu, nes vadovautis bet kuriuo atveju reikia aukštesnę galią turinčiu pačiu įstatymu.

"Kitas dalykas - ar bus teisinių pasekmių dėl tokio neveiklumo? Žmonės juk praranda laiką, pinigus. Dar įdomiau yra tai, kad Žaliojo Slėnio bendruomenė mane informavo, jog rajono savivaldybė rengia galimybių studiją dėl pervažos ar tunelio statybų tarp Aukštkiemių kaimo ir minėtos gyvenvietės. Bet to daryti net nereikia! Tai jie vienoje vietoje vaidina atsargius, nieko nedaro, o kitoje - rengia studiją", - stebėjosi Tarybos narys.

R. Bražinskas dirba susisiekimo ministro patarėju, todėl situaciją žino.

"Susisiekimo ministerija turi kofinansuoti tą projektą, bet mes ne kartą rajono valdžiai sakėme, kad reikia rengti planavimo dokumentus, o ne kažkokią galimybių studiją. Čia beprecedentis atvejis, nes yra viskas aišku, ką daryti dėl to tunelio ar pervažos. Kam leisti pinigus tai studijai? Tai pinigų švaistymas ir laiko tempimas", - sakė jis.

Ta pati dainelė

Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė kartojo tai, apie ką kalbėjo nepatenkinti verslininkai.

"Nuo liepos 1-osios pasikeitė Žemės įstatymas, tam tikros jo nuostatos. Detaliuosius planus reikia tvirtinti kartu su žemės paskirties keitimu, o tai reglamentuoti turi Vyriausybės patvirtinta tvarka. Jos nėra. Mes kreipėmės ir į Nacionalinę žemės tarnybą, ir į Žemės ūkio ministeriją, bet jie nesupranta, ko mes jų klausiame. Todėl ir atsakome suinteresuotiems asmenims, kad kol nėra poįstatyminių aktų, nederiname planų", - teigė pokalbininkė.

Ji patvirtino, kad po liepos 1-osios nebuvo pakeistas nė vienas detalusis planas.

"Yra neaišku, kaip dabar vertes sklypų skaičiuoti keičiant jų naudojimo paskirtį. Bet jau nuo gruodžio 23 d., kai vyks Tarybos posėdis, dirbsime taip, kaip kitos savivaldybės. Tvirtinsim planus pagal seną tvarką. Tačiau juk įstatymai galioja visiems, o Žemės įstatyme parašyta, jog procedūros vyksta Vyriausybės nustatyta tvarka, kurios dar nėra", - svarstė valdininkė.

Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas tikino, jog yra konsultuojamasi su juristais, kaip elgtis.

"Mes viską vykdome pagal įstatymus. Nėra Vyriausybės patvirtintos tvarkos, ir viskas. Vėl tuos dokumentus grąžino tobulinti. Kuo mes kalti? Tegul priima tuos poįstatyminius aktus, ir problemos nebus", - atsikirto meras.

"Ignoruoja įstatymą"

Kazys MAKSVYTIS, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius

Žinau aš tą situaciją dėl padėties Klaipėdos rajone. Tiek mūsų tarnyba, tiek Žemės ūkio ministerija jau buvo išsiuntusi raštus rajono valdžiai: paaiškinome, kad poįstatyminių aktų nebuvimas nėra kliūtis ar priežastis tvirtinti detaliuosius planus ir keisti žemės paskirtį. Įstatymas viską aiškiai reglamentuoja, tiesiog neberiekia derinti su apskrities viršininko administracija. Tvirtina detaliuosius arba administracijos direktorius įsakymu, arba Tarybos sprendimu. Keisti žemės paskirtį taip pat gali Taryba. Tiesą pasakius, Klaipėdos rajono savivaldybė, kiek turiu informacijos, yra vienintelė Lietuvoje, kuri po liepos 1-osios ignoruoja Žemės įstatymą. Visi apie tai kalba, ir aš girdėjau skundų. Nesuvokiu, kodėl taip daroma.

"Mums viskas aišku"

Raimonda GRUŽIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja

Žinoma, kai kuriais atvejais neužtenka vien įstatymo, reikia ir poįstatyminių aktų, kurie paaiškina, kaip elgtis, kokios yra procedūros, kas už ką atsakingas. Tačiau dėl to Žemės įstatymo yra viskas aišku, nematau priežasties netvirtinti detaliųjų planų ir nekeisti žemės paskirčių. Kartu ir sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo ir žemės paskirties keitimo priima Taryba. Mums viskas čia aišku, galime dirbti ir be tų poįstatyminių aktų. Mes domėjomės ir sužinojome, kad ir kitose savivaldybėse viskas normaliai vyksta. Nacionalinė žemės tarnyba juk aiškiai pasakė, jog įstatymu reikia vadovautis ir nelaukti tų poįstatyminių aktų. Jie nieko naujo nereglamentuos.