Klaipėdos policininkai badauti neskuba

2010-09-24 00:01

Tuo metu, kai tvarkos sergėtojai iš visos Lietuvos nuo šios savaitės pradžios protestuodami prieš valdžios sprendimus prie Seimo surengė bado akciją, uostamiesčio policininkai lieka kuklūs ir toliau dirba savo darbą.

Nepaisant to, kai kurie aukšto rango pareigūnai "Vakarų ekspresui" teigė, kad užlopyti skylėtas vidaus reikalų sistemos kišenes būtų galima pasekus Estijos pavyzdžiu ir įgyvendinus reformą, kai sujungus keletą įstaigų ten pavyko pagerinti administravimą, paslaugų kokybę. Tačiau mūsų politikai tvirtina, kad tokia reforma Lietuvai netiktų, nes ji yra kone triskart didesnė už Estiją.

Klaipėda dirba

Trūkus šalies policininkų kantrybei nuo antradienio prie parlamento pradėta bado akcija, kurią ketinama tęsti mėnesį, jei nebus atsižvelgta į keliamus reikalavimus. Siekiama sugrąžinti sumažintas ligos pašalpas, reikalaujama parengti aiškų ir konkretų nurėžtų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą, padidinti drastiškai sumažintas algas. Galų gale prašoma skirti pakankamai pinigų uniformoms, kurios jau esą baigia nusidėvėti.

Klaipėdos apskrities vidaus reikalų profesinės sąjungos pirmininko Viačeslavo Žarkovo duomenimis, iš uostamiesčio protestuoti neišvyko nė vienas pareigūnas. Nieko apie išvykusius badauti negalėjo pasakyti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas.

"Uostamiestyje mes tiesiog nepriimame į darbą naujų pareigūnų. Stengiamės, kad niekas neitų neapmokamų atostogų, nors kai kas ir išeina, bet savo noru", - sakė jis.

Estai persigrupavo

Tačiau yra ir manančiųjų, kad vidaus reikalų sistemą reikia reformuoti. Esą tada problemos išsispręstų. Kaip pavyzdys pateikiamas Estijoje nuo šių metų pradžios pradėjęs dirbti Policijos ir sienos apsaugos departamentas. Ši struktūra sukurta sujungus Policijos departamentą, Centrinę kriminalinę ir apsaugos, Pasienio apsaugos policijas ir Pilietybės bei migracijos departamentą.

"Pasikeitimai neturėtų daryti įtakos žmonėms, kurie kreipsis į naująjį departamentą. Visos paslaugos, kurios buvo teikiamos prieš sujungiant įstaigas, bus teikiamos tiek pereinamuoju laikotarpiu, tiek ateityje. Interesantai galės kreiptis ten pat, kur ir anksčiau. Nebus keičiamos procedūros ir dokumentų išdavimo tvarka", - dėstoma oficialiame Estijos policijos ir sienos apsaugos departamento internetiniame tinklalapyje.

"Vakarų ekspresui" pavardžių nenorėję įvardyti aukšti policijos pareigūnai aiškino, kad estų reforma neva padėjo išspręsti žmogiškųjų resursų problemą, sutaupyti pinigų, nes sujungus kelias įstaigas išvengta funkcijų dubliavimo, tad nebereikia tiek daug žmonių. Nebėra principo, kai du žmonės daro tą patį ir gauna dvi algas.

Resursų yra

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Julius Sabatauskas neigiamai vertino idėją pasekti estų pavyzdžiu ir reformuoti vidaus reikalų sistemą.

"Visos mūsų tarnybos atlieka savo funkcijas. Policija privalo užtikrinti viešąją tvarką, gyventojų saugumą. Tai - ikiteisminių tyrimų institucija, operatyvinės veiklos subjektas. Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi savo funkcijas. Juk mums tenka saugoti ilgą išorinę Europos sieną ir su Rusija, ir su Baltarusija, o estams - tik su Rusija, tad jie gali sau leisti eksperimentuoti su panašiomis reformomis. Mūsų atveju administravimas tikrai nepalengvėtų, gali išeiti net atvirkščiai, nes esant vienam vadui tam tikra sritis gautų mažiau dėmesio", - dėstė politikas.

J. Sabatauskas tikino vakar kalbėjęs su vienu iš badaujančių pareigūnų, kuris nakvojo palapinėje.

"Jis piktinosi, kad statutiniai pareigūnai, nurėžus jiems priklausančias valstybines pensijas, pasijuto kaip šiukšlės, išmestos į gatvę. Tie pareigūnai, kurie didžiausią pavojų juto. Vyriausybė nusispjovė į žmonių gerovę, saugumą", - dėstė jis.

Anot parlamentaro, problemas galima būtų spręsti, pavyzdžiui, nemokančius baudų pažeidėjus priverčiant dirbti viešuosius darbus. Dabar vietoje to siūloma atsėdėti parų areštinėje, o tai valstybei kainuoja nemažus pinigus.

"Taip pat didelė problema yra baudų išieškojimas iš užsienio piliečių. Lėšų valstybė gautų pažabojus kontrabandą ne tik baudomis, bet ir mažinant akcizus, pridėtinės vertės mokestį", - sakė jis.

"Reforma mums netiktų"

Raimundas PALAITIS, vidaus reikalų ministras

Algos Estijos pareigūnams po reformos tikrai nepadidėjo. Mums tokia reforma būtų net žalinga. Estai sako, kad dabar už tuos pačius pinigus žmonės gauna geresnes paslaugas. Gal. Bet jų valstybė perpus mažesnė ir turi tris kartus trumpesnę išorinę Europos Sąjungos sieną negu Lietuva. Įsivaizduojate, jei mes sujungtume visas tarnybas, turėtume kažkokį monstrą su 20 tūkstančių pareigūnų. Tai būtų sunkiai suvaldomas darinys.

Juk Viešojo saugumo tarnyba yra specializuota. Pareigūnai atlieka kalinių pervežimą, malšina riaušes kalėjimuose ir gatvėse. Įsivaizduokite, ar galėtų sėkmingai riaušes malšinti įkalinimo įstaigoje policininkai, kurie kalinius ten ir patupdė. O čia ateina specialiai parengti vyrukai, kurie neturėjo jokių reikalų su nusikaltėliais. Yra ir gynybinis faktorius, nes policija karo atveju netampa kariniu vienetu, o Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybos - taip. Tai yra savotiškas rezervas, strateginis momentas.

Kalbant apie mūsų situaciją, tai labiausiai piktinamasi dėl sumažėjusių socialinių garantijų vidaus reikalų sistemos pareigūnams. Anksčiau laikino nedarbingumo pašalpa siekė 100 procentų darbo užmokesčio, dabar yra ženkliai mažesnė. Mes buvome sutarę, kad bus mokami 85 procentai, bet Vyriausybė buvo dar griežtesnė. Taip pat sumažintos valstybinės pensijos statutiniams pareigūnams. Paprastiems pensininkams, kuriems irgi buvo sumažintos pensijos, kompensavimo mechanizmas numatytas, o pareigūnams - ne. Tai yra nepagrįstas sprendimas. Juk ne už gražias akis tas pensijas užsitarnavo, o už sudėtingą, pavojingą darbą, kurio metu galima tapti ir nedarbingu.

Dar pareigūnams kelia nerimą tai, kad planuojama kitais metais visoms įstaigoms finansavimą nurėžti dar 10 procentų. Bet kol kas dar vyksta derybos. Yra trys variantai - arba bus paliktas šių metų lygis, arba sumažinta visiems 10 procentų, arba skirta 3 milijardais litų daugiau. Kol kas realiausia, kad bus paliktas šių metų lygis.

Bet kokiu atveju reikėjo apsispręsti - arba sistemą optimizuojame, susiveržiame diržus, arba atleidžiame žmones. Pasirinkome pirmąjį variantą