Klaipėdos liuteronų evangelikų bendruomenei pasiūlyta atkastus XVI-XVII a. jos narių palaikus perlaidoti antrosios Šv. Jono bažnyčios šventoriuje, t. y. sklype, kuriame bus statoma liuteronų bažnyčia. Dabar uostamiesčio savivaldybė laukia oficialaus bendruomenės atsakymo.
Trečiadienį pas uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską lankėsi Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapijos kunigas klebonas Reincholdas Moras. Susitikimo metu aptartas Klaipėdos universiteto archeologinių radinių sandėlyje jau penkerius metus laikomų 182 senųjų klaipėdiečių palaikų, tarp kurių, manoma, buvo įžymiausi tų laikų liuteronų bendruomenės atstovai, perlaidojimo klausimas. Jie surasti 2006-aisiais archeologams kasinėjant šalia Danės upės esančią buvusio saldainių fabriko teritoriją. Joje nuo XVI amžiaus pabaigos iki 1706 m. stovėjo Šv. Jono bažnyčia. Apie tai "Vakarų eksprese" jau rašyta.
Meras patikino, kad Klaipėdos savivaldybė nenusišalina nuo problemos sprendimo. Pasak jo, jeigu tik atradus tuos palaikus būtų buvęs keltas jų perlaidojimo klausimas, ši istorija nebūtų apaugusi tokia ilga barzda. Žodžiu, buvo padaryta klaida, ir dabar reikia ją taisyti. V. Grubliauskas mano, kad iki šiol problema neišspręsta dėl žmogiškojo nesusikalbėjimo, tačiau didele dalimi tai priklauso ir nuo liuteronų evangelikų bendruomenės pozicijos, galbūt šiuo klausimu reikalinga ir vyskupo nuomonė. "Kunige, kaip per išpažintį jums viską išklojau, nieko nenuslėpiau", - sakė Klaipėdos meras.
2 variantai atmesti
Meras informavo, jog savivaldybė svarsto tris minėtų palaikų perlaidojimo vietų variantus: Lėbartų kapinėse, šalia koplyčios, šiaurės rytinėje Poilsio parko, ties P. Lideikio ir H. Manto gatvių sankryža, dalyje ir Skulptūrų parke, buvusiose kapinėse. Pastarąjį variantą savivaldybės atstovai vertina skeptiškai.
Kunigo R. Moro manymu, geriausia būtų buvę, jeigu palaikai nebūtų buvę iškasti. Jis informavo, jog liuteronų evangelikų bažnyčios vyskupo manymu, pirmiausia reikia sužinoti, kurią konkrečią vietą siūlo miesto savivaldybė, ir tada pareikšti liuteronų bendruomenės nuomonę.
Pasak R. Moro, jau dabar galima pasakyti, kad bendruomenė nepritars palaikų perlaidojimui Lėbartuose, tam, kad jie būtų išvežti už miesto, ir Poilsio parke, buvusiose vokiečių kapinėse.
Siūloma vieta
Mero ir kunigo susitikime dalyvavęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys sakė, kad iškasti palaikus reikėjo, nes yra toks mokslas kaip archeologija, o toje vietoje buvo atgulę XVI-XVII a. įžymūs miestiečiai. Jo manymu, geriausias variantas vis dėlto būtų prie ketinamos atstatyti antrosios Šv. Jono bažnyčios (Turgaus g. 24). Vieta jau tyrinėta, ten yra nemažai kapų, vadinasi, pradėjus statyti bažnyčią vėl bus atrasta kaulų. Taigi, po metų kiltų vėl būtų susiduriama su ta pačia problema - kur dėti čia atrastus naujus palaikus.
Todėl toje vietoje galėtų būti perlaidoti 182 palaikai, kurie būtų kaip namie, nors bažnyčia ir nebus atstatoma tiksliai ant senųjų pamatų, ir tiktų naujai atrastų palaikų laidojimui. Anot J. Genio, netgi būtų galima pastatyti ten laikiną kriptą, apverti ir nelaukti, kol bažnyčia bus pradėta statyti. Beje, šios teritorijos detaliajame plane jau yra paženklinta kapinių vieta (arčiau miesto, toje vietoje, kur bokštas ir varpinė) ir numatytas įamžinimo ženklas.
Anot R. Moro, variantas prie būsimos Šv. Jono bažnyčios būtų gal ir neblogas, nes ten tikrai bus atrasta ir daugiau kaulų, tačiau nežinia, kada ta bažnyčia bus pradėta statyti - nėra pinigų. Sulaukti paramos iš Vokietijos bažnyčių nebesitikima, nes jos sunkiai verčiasi, planuojama netgi apie 50 proc. sumažinti kunigų skaičių. Dabar bažnyčios statybų Klaipėdoje klausimą bandoma spręsti per Vokietijos ambasadą.
Pasak kunigo, jeigu Klaipėdos universitetas sutiktų tuos palakus dar palaikyti, nieko baisaus, jeigu jie dar šiek tiek palauktų, skubėti šiuo klausimu nereikėtų. Mero manymu, reikėtų kantrybės, kad būtų priimtas tinkamas ir visiems priimtinas sprendimas.
Skulptūrų parke - ne
Klaipėdos vicemero Vytauto Čepo manymu, reikėtų pasilikti ir alternatyvų variantą, pavyzdžiui, Skulptūrų parką, tam atvejui, jeigu liuteronų vyskupas pasakytų, kad netinka pasiūlytas variantas. J. Genio manymu, nors Skulptūrų parke 1820 m. buvo miesto kapinės, šis variantas sukeltų labai daug diskusijų, reikėtų iškasti ten palaidotus palaikus ir atlikti archeologinius tyrimus ir t. t. "Nepritariame palaikų perlaidojimui Skulptūrų parke todėl, kad norime subalansuoti miestiečių poilsio ir buvusių kapinių vietą. Nė vienas iš tų dalykų neturėtų persverti. Jeigu mes pradėsime akcentuoti labiau kapinių vaidmenį, galbūt žmonės nebenorės ten eiti su vaikais, ir tada Skulptūrų parkas mieste įgaus kitą pavidalą. Tada mes neturėsime nei parko, nei kapinių. Manau, reikia išlaikyti tokią padėtį, kokia yra dabar, nepažeidžiant balanso tarp meno dalies ir istorinio kultūrinio sluoksnio. Jeigu perlaidotume čia tuos palaikus, tai galėtų būti precedentas toliau tęsti perlaidojimus, ir po tam tikro laiko turėsime vėl kapines", - sakė J. Genys.
Konkretus sprendimas šio susitikimo metu nebuvo priimtas. Meras akcentavo, kad pirmiausia reikia sulaukti liuteronų bažnyčios atsakymo dėl siūlomos vietos. R. Moras pažadėjo artimiausiu metu tai padaryti, ko gero, kitą savaitę. Pasak V. Grubliausko, tada bus sprendžiama, ar ieškoti kitos vietos, ar detalizuoti palaikų perlaidojimą prie antrosios Šv. Jono bažnyčios.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą