Klaipėdos fontanų atgimimas prasidėjo nuo Danės skvero

Būtent nuo šio fontano prasidėjo Klaipėdos miesto fontanų atgimimas ir miesto valdžios bei pramonės, verslo įmonių bendradarbiavimo modelis, kai šias uostamiesčio puošmenas imasi prižiūrėti privačios bendrovės.

"Bega" pirmoji parodė iniciatyvą

Ruošdama miestą šiltajam metų sezonui, Klaipėdos valdžia vėl kreipėsi į įmones, ragindama prisidėti prie miesto gražinimo ir tapti kelių neveikiančių fontanų globėjais.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" raginti nereikėjo - 1998 m., kai po nepriklausomybės atgavimo mieste neveikė nė vienas fontanas, ši tuomet dar tik septintuosius veiklos metus skaičiavusi bendrovė parodė iniciatyvą ir ryžosi savo lėšomis atgaivinti vieną didžiausių ir gražiausių Klaipėdos fontanų Danės skvere.

"Iš tiesų mūsų tikslas buvo ne tik atgaivinti patį fontaną, bet ir parodyti pavyzdį, suburti, paraginti tiek kolegas pramonininkus, verslininkus, tiek miesto valdžią drauge tvarkyti bei gražinti Klaipėdą", - sako Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis, prisimindamas 1998-ųjų pavasarį.

Laikas parodė, kad kompanijos "Bega" iniciatyva nenuėjo veltui: bendrovė "Klaipėdos vanduo" ėmėsi prižiūrėti fontaną Karlskronos aikštėje, "Klaipėdos Smeltė" - "Žvejo" fontaną priešais miesto rotušę. Pati savivaldybė pasirūpina "Meridiano" skvero laivelio bei Teatro aikštės Taravos Anikės fontanais. Deja, dar trys fontanai, esantys Debreceno gatvės rajone, šalia "Pempininkų" ir priešais "Vėtrungės" pasažą, dėmesio ir priežiūros kol kas nesulaukia.

Vykdo sutartį

Imdamasi globoti Danės skvero fontaną, kompanija "Bega" pasirašė sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe. Pagal ją, "Bega" įsipareigojo savo lėšomis prižiūrėti ir eksploatuoti fontaną, o savivaldybė - palaikyti tvarką Danės skverelyje. Tokiu būdu kooperuojamos viešojo ir privataus sektorių pajėgos Klaipėdai gražinti. Panašių principų galėtų būtų laikomasi ir ieškant prižiūrėtojų šiuo metu neveikiantiems fontanams.

Tiesa, šiuo metu Danės skverelio dangoms, suoleliams jau reikia rimtesnio remonto. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, suolelius, išsiklaipiusias skvero dangų bei klombų plyteles aptvarkė patys "Begos" darbuotojai. Tuo metu pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, jau kelinti metai yra planuojamas šios teritorijos kapitalinis remontas, todėl savivaldybė į einamuosius remontus daug neinvestuoja.

Savo ruožtu vykdydama minėtą sutartį, "Bega" ne tik kasmet įjungia fontaną, bet ir iš esmė jį atnaujino Klaipėdos miesto 750 metų jubiliejui 2002-aisiais. Tąkart remontui buvo skirta apie 70 tūkst. Lt: buvo suprojektuota ir sumontuota nauja fontano apšvietimo sistema, pakeista dalis požeminių vamzdynų, kurie buvo visiškai susidėvėję, siurbliai, sklendės, automatinė valdymo sistema, fontano purkštukai.

Kasmetinei fontano eksploatacijai, priklausomai nuo, kiek jos sistemos dalių prie sezoną reikia pakeisti ar remontuoti, išleidžiama apie 25-35 tūkst. Lt. Pasak "Begos" vyr. energetiko Deimanto Tiriūno, vien už vandens siurblių suvartojamą elektros energiją tenka mokėti apie 2500 Lt kas mėnesį. Prieš įjungiant fontaną, į požeminį rezervuarą yra prileidžiamą 30 kub. m vandens, kurį kasdien reikia papildyti. Priklausomai nuo oro temperatūros ir vėjo stiprumo, kiekvieną dieną papildomai į rezervuarą reikia prileisti iki 0,8 kub. m vandens, už kurį taip pat sumoka "Bega".

Pasiruošimas sezonui trunka apie 2 savaites. Tuomet fontanas ir jos sistemos yra iš esmės išvalomas, paklijuojamos granitinės fontano plokštės, nudažomas dugnas, sumontuojamas apšvietimas, siurbliai, automatinė paleidimo ir kitos sistemos, paruošiami purkštukai, kurių iš viso yra beveik tūkstantis, ir kiekvieną jų reikia patikrinti, išvalyti, o reikalui esant, - ir pakeisti. Rudenį visa yra įranga išmontuojama ir saugiai sandėliuojama (o jei reikia - ir remontuojama) iki kito sezono.

Fontano priežiūra - su nuotykiais

Fontano priežiūrai kompanija "Bega" yra skyrusi papildomą etatą. Aleksas Paldavičius, bendrovėje dirbantis elektriku, nuo 2001 metų šiltuoju metų sezonu - nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos - kiekvieną rytą ir vakarą atvyksta prie fontano. Ir šiandien jis 6.30 val. įjungs fontaną. Danės gatvės gyventojai juokauja, kad pagal pono Alekso atvykimą rytais jie nusistatinėja laikrodžius.

Paprastomis dienomis fontanas veikia tik nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, o miesto švenčių metu vanduo cirkuliuoja visą parą. Pasak A. Paldavičiaus, šventiniai laikotarpiai jam atneša įvairiausių netikėtumų. Ponui Aleksui yra tekę stebėti, kaip jaunuoliai naktimis "nardo" į fontano baseiną, o paryčiais - rinkti iš vandens drabužius.

A. Paldavičius sako matąs, kad klaipėdiečiai labai mėgsta šį fontaną, prie jo mielai fotografuojasi jaunavedžiai su savo svitomis. Fontano prižiūrėtojui tik skauda širdį, o ir klaipėdiečiai klausia, kodėl skvere netvarkomi suoliukai, kodėl čia iki Motinos dienos, kai paprastai įjungiamas fontanas, dar nežydi gėlės.

Tiesa, savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius L. Dūda žadėjo, kad per artimiausias dvi savaites skverelyje bus pasodintos vasarinės gėlės, bus aptvarkyta aplinka.