Klaipėdos arena po metų: kreiva ir šleiva

"Defektų - didesnių ir mažesnių - netrūksta. Baigiasi pirmieji mūsų veiklos metai, bet nesitikime, jog ir antruosius pradėsime su tinkamai funkcionuojančiu objektu. Negalima sakyti, kad statybininkai nieko nedaro: šalina tik smulkius trūkumus, kuriems didelių investicijų nereikia. Visi žino, kad čempionatas vyko laikinai perduotoje arenoje, buvo duotas garbės žodis, tačiau jo nesilaikoma", - taip pirmuosius darbo metus apibūdino "Klaipėdos arenos" direktorė Jolita Krickė.

Pigiausią variantą pasiūliusi ir konkursą laimėjusi UAB "Vėtrūna" neįvykdė kelių svarbių sutartyje numatytų įsipareigojimų: darbų nebaigė sutartu laiku ir už sutartą sumą. Planuota, jog statybos kainuos beveik 55 mln. litų ir bus užbaigtos iki 2010 metų gruodžio 31 dienos, tačiau kaina išaugo apie 15 mln. litų, o pernai rugsėjį Europos vyrų krepšinio čempionato varžybos vyko iki galo neperduotame objekte.

NĖRA. Informacinį kubą žiūrovai paskutinį kartą matė pernai rugsėjį. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Arena byra

Iš karto po čempionato paaiškėjo, jog rangovas savo partneriams galimai neatsiskaitė už arenoje įrengtą informacinį kubą bei dalį kitos įrangos, kuri nuo spalio neveikia iki šiol.

"Vėtrūna" su mumis taip ir neatsiskaitė - ši istorija jau persikėlė į teismą, manau, kad atsakymai paaiškės negreitai. Mes tik norime atgauti tai, kas priklauso", - vakar sakė Kaune esančios bendrovės "RGG Led" direktorius Gytis Mikelinskas.

Tačiau J. Krickė teigia, kad tai ne vienintelė sistema, kuri arenoje neveikia.

"Po šeštadienio rungtynių sulaukėme daug priekaištų dėl vėdinimo - ji veikia netinkamai dėl to, kad iki šiol nesutvarkyta pastato valdymo sistema BMS. Atlikome garso aparatūros ekspertizę - ji irgi ne tokia, kokia turėtų būti. Be to, nustebino didžiulės sąskaitos už šildymą. Apmokėję jas užsakėme termovizinius tyrimus. Paaiškėjo, jog šildome orą. Vienu žodžiu viskas, kas finansiškai nenaudinga, dabar gula ant mūsų pečių, nors, priešingai nei kituose miestuose, mes paramos negauname ir verčiamės iš to, ką šiaip ne taip užsidirbame. O gyvename kreivame ir šleivame pastate", - pasakojo J. Krickė.

Derėtų priminti ir tai, kad jau dukart nukentėjo arenos fasadas - apdailos plokštės bei stogo danga neatlaikė sustiprėjusio vėjo gūsių.

"Arena nenugrius, tačiau ji byra", - taip šiandieninę statinio būklę apibūdino direktorė.

J. Krickės teigimu, "Vėtrūna" į priekaištus dažniausiai reaguoja pasiteisinimu, jog savivaldybė pasirašė statinio pridavimo aktus, taip pat guodžiasi, kad įsipareigojimų nevykdo subrangovai.

"Tiek mes, tiek savivaldybė atsidūrėme tikrai nepatogioje situacijoje. Užsakovas už areną atsiskaitė iki galo, teisiškai jis, kaip ir mes, jokio tiesioginio santykio su subrangovais neturime", - pasakojo J. Krickė.

Kaltina nepatyrimu

UAB "Vėtrūna" direktorius Rolandas Baškys sutinka tik su tuo, kad arenoje nefunkcionuoja BMS sistema.

"Ir tai ne dėl mūsų kaltės - specialią laiko rėlę į sistemą įdėjo vieno subrangovo subrangovas UAB "Avaksas". Taip jie mus šantažuoja, ginčas yra persikėlęs į teismą, tik laiko klausimas, kada teisybė paaiškės.

Tačiau be BMS pastato sistemos nesivaldo tik automatiškai, o mechaniškai - kuo puikiausiai", - sakė direktorius.

Kitų įvardytų trūkumų jis nelinkęs vadinti defektais.

"Tai eksploatacijos pasekmės, operatoriaus neįgudimas. Atvažiuoji, parodai, kaip teisingai daryti, ir matai, jog tai visai ne defektas, o nepatyrimas", - sakė direktorius.

Be to, kaip ir vasario mėnesį, jis pakartojo, kad Klaipėdos savivaldybė "Vėtrūnai" dar liko skolinga už atliktus darbus.

"Skola - apie 6 mln. litų. Kol kas tikimės, jog tai pavyks išspręsti geruoju, jeigu taip nepavyks - kreipsimės į teismą. Per vasarą dar palauksime", - sakė R. Baškys.

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė savo ruožtu pakartojo, kad su "Vėtrūna" atsiskaityta iki galo.

"Apmokėtos visos sąskaitos, kurias gavome", - teigė ji.