Klaipėdos apskrityje žaliųjų atliekų per daug

„Atliekant monitoringą plika akimi buvo matyti, kad atliekos aplipusios žalia žole. Tai neramina, nes nupjauta žolė, šakos ir kitos žaliosios atliekos turi būti rūšiuojamos ir kompostuojamos, o ne metamos kartu su buities atliekomis“, - sakė Ramunė Šličienė, KRATC ekologė.

Specialistė priminė, kad Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai, jog iki 2013 metų į sąvartynus iš viso atliekų kiekio pateks ne daugiau kaip 50 procentų biologiškai skaidžių atliekų. Jei rūšiavimas nesįsibėgės ir bioskaidžių atliekų normos bus viršijamos, nusižengusios savivaldybės gali sulaukti finansinių sankcijų.

„Pavasarinis atliekų monitoringas Klaipėdos regione parodė, kad Palangos miesto savivaldybė peržengia leistinus 50 procentų, o kitos savivaldybės, išskyrus Skuodą, jau irgi perkopė 40 procentų ribą“, - sakė R.Šličienė.

Atliekų tvarkytojai įspėja, kad žaliųjų atliekų bumas būną būtent vasarą, tad dabar pats metas skatinti žmones jas rūšiuoti.

„Visam Klaipėdos regionui yra nupirkta 10000 kompostavimo konteinerių, kurie individualių namų ir sodų pastatų savininkams suteikiami nemokamai. Klaipėdos ir Neringos miestuose kompostinės jau dalinamos, kitos regiono savivaldybės taip pat jų sulaukė arba sulauks artimiausiu metu“, - aiškino Arvydas Piepalius, KRATC analitikas.

Aplinkosaugos specialistai teigia, kad žaliosios ir virtuvės atliekos Lietuvoje sudaro beveik pusę visų komunalinių atliekų. Jas tinkamai išrūšiavus mažiau lėšų reiktų atliekų tvarkymui, o šalies sąvartynai tarnautų ilgiau.

Atliekų sudėties tyrimus KRATC vykdo nuo šių metų pradžios kas ketvirtį. Sveriant skirtingų savivaldybių gyventojų konteinerius norima sužinoti tikslius duomenis apie sukaupiamus atliekų kiekius ir pagal šią statistiką objektyviau koreguoti atliekų susikaupimo normas. Kitas atliekų sudėties nustatymo tyrimas planuojamas 2012 metų liepos mėnesį.