Klaipėdos apskrityje mažėja gyventojų

Pernai pirmą kartą nuo 2000-ųjų Klaipėdos apskrityje buvo užfiksuota teigiama natūrali gyventojų kaita, kai daugiau žmonių gimė nei mirė - į pasaulį atėjo 65 gyventojais daugiau nei jį apleido. Gimstamumas Klaipėdos apskrityje didėjo paskutiniuosius ketverius metus. Gimusiųjų skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų padidėjo nuo 9,1 2005 metais iki 11,8 pernai.

Praėjusiais metais Klaipėdos apskrityje gimė 4 438 kūdikiai - 263 daugiau nei 2008 m. Didžiausias gimusiųjų skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų, buvo Klaipėdos rajono savivaldybėje - 12,9.

Suminis gimstamumo rodiklis 2009 m. Klaipėdos apskrityje buvo 1,60 (Lietuvoje - 1,55). Palankiausia demografinė situacija yra tada, kai jis svyruoja apie 2,1 - tai reiškia, kad kiekviena moteris turėtų pagimdyti mažiausiai 2 kūdikius.

Statistika rodo, kad pirmą kartą gimdo vis vyresnio amžiaus moterys. Vidutinis gimdančiųjų pirmąjį vaiką gimdyvių amžius 2009 m. apskrityje buvo 25,5 metų (2000 m. - 23,9 m.).

Pernai santuokos neįregistravusiems tėvams Klaipėdos apskrityje gimė 1,3 tūkst. kūdikių (29,5 proc. visų gimusiųjų). 2001 m. šis rodiklis siekė 28 proc.

Tarp teigiamų statistinių rodiklių Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos pranešime minimas ir mažėjantis mirtingumas. Pernai Klaipėdos apskrityje mirė 4 373 žmonės - 117 (2,6 proc.) mažiau nei 2008 m. Mirtingumas visoje šalyje aukščiausią lygį nuo 1950 m. buvo pasiekę 2007 m., kai 1 000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo. Didžiausias mirtingumo lygis pernai buvo Skuodo rajono savivaldybėje - 1 000 gyventojų teko 13 mirusiųjų, mažiausias - Palangos savivaldybėje (10,6).

Mirties priežasčių struktūra Lietuvoje jau daugelį metų nekinta. 2000-2009 m. daugiausia žmonių (84,7 proc.) mirė nuo trijų kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir dėl išorinių priežasčių. Pernai apskrityje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė visų mirusiųjų - 2 252 arba 51,5 proc. (Lietuvoje - 55,4 proc.). Piktybiniai navikai yra antra pagal dažnumą mirties priežastis. 2009 m. apskrityje nuo jų mirė 891 žmogus, arba 20,4 proc. visų mirusiųjų.

Žmonių apskrityje sumažėjo dėl neigiamos migracijos. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. išvykimą į užsienį deklaravo 3 188 Klaipėdos apskrities gyventojai - 592 daugiau negu 2008 m. Emigruoja daugiausia jauni darbingo amžiaus žmonės - per paskutiniuosius penkerius metus du iš trijų emigrantų buvo 20-49 m. amžiaus. Daugėja emigrantų vyrų.

Šių metų pradžioje Klaipėdos apskrities miestuose gyveno 273,1 tūkst. (72,5 proc.), kaime - 103,4 tūkst. (27,5 proc.) žmonių. Nuo 2001 m. pradžios apskrities miestuose gyventojų skaičius sumažėjo 3,5 proc., o kaime padidėjo 0,3 proc.

2010 m. pradžioje Klaipėdos apskrityje moterų buvo 24,6 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 200,6 tūkst. ir 176,0 tūkst.).

Klaipėdos apskrityje nuo 2003 m. santuokų skaičius tik didėjo, tačiau pernai buvo įregistruota 2 475 santuokos - 478 (16 proc.) mažiau negu 2008 m. Tačiau pernai sumažėjo ir skyrybų - įregistruota 1 041 ištuoka. Tai - 130 išsituokusių porų mažiau negu 2008 m.

Pernai Klaipėdos apskrityje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 68,3, moterų - 78,9 metų. Palyginti su 2008-aisiais, vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 0,97, moterų - 0,52 metų. Teigiama, kad šio rodiklio padidėjimą lėmė gyventojų mirtingumo sumažėjimas. Pernai Klaipėdos apskrityje skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, palyginti su 2008 m., sumažėjo puse metų ir buvo 10,7 metų.