Klaipėdiečių argumentai dėl specialiųjų planų erzina Vilnių

Tai numatoma padaryti kovo mėnesį. Miesto visuomenei bus suteikta galimybė tiesiogiai iš specialiųjų planų iniciatorių – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, rengėjų – Valstybės įmonės "Lietuvos paminklai“ atstovų tiesiogiai išgirsti parengtų sprendinių motyvus bei jų pagrindimą.

Tiesa, atsižvelgti į miesto bendruomenės atstovų nuomones, reaguoti į pastabas ar pasiūlymus – nežadėta. Esą tai specialieji, apsaugos planai, kurių tikslas apginti vertingiausias miesto teritorijas nuo galimai savanaudiškų plėtros planų bei nepamatuoto teritorijų užstatymo, todėl šiuo atveju paisyti skirtingų visuomenės interesų grupių pozicijų nebūtina.

Tokią nuomonę pasitarime išsakė Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja I. Grigaitienė. Jau kitądien po posėdžio į Klaipėdą atvykęs Kultūros ministerijos vadovas A. Gelūnas nebuvo toks kategoriškas. Ministro teigimu, argumentuota diskusija yra naudinga.

Ribos nubrėžtos, reglamentai – po trejų metų

Daugiausiai klausimų Klaipėdos atstovams kelia ne projektų rengėjų nustatytos senamiesčio ar miesto istorinės dalies ribos – joms neprieštaraujama, ginčai kyla dėl siūlomų įteisinti senamiesčio ir istorinės miesto dalies vizualinės apsaugos zonos ribų.

Naujos linijos, žiedu apibrėžiančios senąją miesto dalį, vietomis išplatėja net iki 700 metrų. Jos reiškia apribojimus į šią zoną patenkantiems gyventojams bei nekilnojamojo turto valdytojams.

Pavyzdžiui, pietinė senamiesčio vizualinės apsaugos zonos riba brėžiama ties Paryžiaus Komunos gatve. Tokiu būdu didžiulė, "chruščiovinio“ laikotarpio daugiabučiais apstatyta teritorija, iš kurios net ir labai pasistengus neįmanoma pamatyti senamiesčio vaizdų, atsiduria būsimų reglamentų veikimo zonoje. Kokie jie bus, nežinoma. Esą paveldotvarkiniai projektai bus rengiami tik po to, kai bus įteisinti specialieji planai su senamiesčio ar istorinės miesto dalies ribomis bei numatytomis vizualinės apsaugos zonomis.

Anot Kultūros paveldo departamento vadovės D. Varnaitės, tikėtina, kad paveldotvarkiniai projektai šioms teritorijoms atsiras ne anksčiau nei per ateinančius trejus metus.

Kam naudinga zona be reglametų?

Pasitarime Kultūros ministerijoje dalyvavę Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) pirmininkė Ramunė Staševičiūtė ir valdybos narys Edmundas Andrijauskas nesamų regalmentų problemą akcentavo, kaip esminę. Esą nustatytos ribos - tai tik forma, ji gali kisti. Tačiau forma beprasmė, jeigu nėra turinio, o šiuo atveju – tikslaus veikimo modelio apibrėžtoje teritorijoje.

Posėdžio dalyviams perduota LASKAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nuostata, jog specialusis ribų planas gali būti tvirtinamas tik kartu su specialiuoju paveldotvarkos projektu, kuriame bus nustatyti aiškūs teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentai. Anot R. Staševičiūtės, tik tokiu atveju visuomenėje neliktų baimių ir nežinomybės, kurias sukelia dabartinė procedūra.

Kultūros ministerijos atstovė I. Grigaitienė pripažino, jog klaipėdiečių suformuluotas siūlymas nėra iš fantastikos srities. Esą rengiant atskirų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų specialiuosius planus, kartu tvirtinami ir paveldotvarkiniai projektai. Tik ši praktika iki šiol nebuvo taikyta tokiems dideliems urbanistiniams dariniams.

---

Kultūros paveldo departamento vadovės D. Varnaitės teigimu, planavimas be apibrėžtų zonų kainuotų daug brangiau ir dar uždelstų procesą, tad svarbiausioji šalies paveldosaugininkė retoriškai klausė: "Kam naudinga, kad nėra senamiesčio apsaugos zonos?“. Klaipėdos architektų bendruomenės atstovai atsakė klausimu: "O kam naudinga zona be reglamentų?“

Siūlo saugoti senamiesčio vaizdą iš marių pusės

Beje, Klaipėdos atstovai specialiųjų planų autoriams pasiūlė atkreipti dėmesį ir į kitą Ekspertų tarybos pastabą, jog parengti planai prieštarauja Bendrajam planui, taip pat Vilniaus specialistų parengtam aukštybinių pastatų specialiajam planui, jau galiojantiems miesto teritorijų planavimo dokumentams. Specialiųjų planų iniciatoriams toks argumentas nepasirodė svarus, nes Vyriausybės lygmeniu tvirtinami naujieji projektai turės viršenybę virš miesto valdžios įteisintų sprendimų.

LASKAO atstovai atkreipė dėmesį ir į tai, jog kai kuriose vietose vizualinės apsaugos zonos netgi galėtų būti plečiamos. Pvz., istorinės miesto dalies vizualinės apsaugos riba turėtų apimti ir esamą Geležinkelio stoties teritoriją, nes esama planų ateity šį geležinkelio mazgą iškelti iš miesto centro ir čia gali atsiverti nauji plotai plėtrai.

Taip pat siūlyta stiprinti senamiesčio vizualinę apsaugą iš Kuršių marių pusės, nes uostininkų statiniai jau baigia užgožti vaizdą į senamiestį iš vandens pusės.