Klaipėdiečiai siekia pripažinimo jūriniam turizmui

Kaimyninėms šalims plėtojant jūrinį turizmą ir didinant konkurencingumą iš Europos Sąjungos paramos lėšų, Lietuva apie tai gali tik pasvajoti - galimybę gauti pinigų užkerta faktas, jog pagal įstatymus tokios turizmo šakos pas mus nėra. Klaipėdos politikai bei uostininkai situaciją siekia pakeisti.

Pasak politikės Aldonos Staponkienės, 1998 metais priimtame Turizmo įstatyme nėra nė žodžio apie jūrinį turizmą, todėl jį propaguojantys žmonės negali tikėtis finansinės paramos. Vienas iš tokių pavyzdžių - Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas, prašęs 10 mln. litų.

"Kadangi įstatymuose nėra apibrėžta jūrinio turizmo sąvoka, paprašę valstybės finansinės paramos suprastruktūrai įrengti, terminalo vystytojai negavo nė cento. Keista, kad nėra kliūčių Lietuvoje egzistuoti urviniam, dviračių turizmui, tačiau jūrinėje valstybėje jūrinis turizmas - lyg podukros vietoje", - sakė ji.

Kartu su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija buvo suformuluotos reikalingos sąvokos,  tokios kaip jūrinis turizmas, jūrinio turizmo infrastruktūra, jūrinio turizmo paslauga bei įrašytos į naujai ruošiamo Turizmo įstatymo projektą. Praėjusią savaitę jau tikėtasi, kad įstatymo pataisos bus priimtos, bet klausimas nukeltas į Seimo pavasario sesiją.

Pasak A. Staponkienės, delsiant jūrinį turizmą pagaliau pripažinti lygiaverte kitoms turizmo šakoms, galima pavėluoti į ES paramos traukinį - jau dabar yra ruošiamos paraiškos 2013 m. ES programoms.

Uostininkai atkreipia dėmesį, kad plėtoti jūrinį turizmą privačiomis lėšomis nėra taip paprasta - investicijos esančios didelės, atsipirkimas negreitas, o čia esama ir socialinio atspalvio - atplaukę turistai atneša pinigus ir kitoms verslo šakoms.

Be to, pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, į suprastruktūrą reikia investuoti pusantro karto daugiau nei į infrastruktūrą, jeigu norima, kad ši reikiamai funkcionuotų.

"Miestui, šaliai reikia turistų. Jeigu jūrinis turizmas bus įteisintas, atplauks daugiau laivų, tai bus tik į naudą. Dabartinė infrastruktūra nebetenkina - kruiziniai laivai nori mažesnių mokesčių, pramoginiai laiveliai - daugiau paslaugų", - sakė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Perspektyvų Klaipėda turi. Anot Keleivių ir krovinių terminalo generalinio direktoriaus Benedikto Petrausko, statistika rodo, jog keleivių daugėja.

"DFDS Seaways" duomenimis, šiemet visomis laivybos linijomis pervežta 164 tūkst. keleivių neskaičiuojant dar apie 90 tūkst. krovininio transporto vairuotojų. Dar 35 tūkst. žmonių šiemet į Klaipėdą atplaukė kruiziniais laivais. Pastačius Keleivių ir krovinių terminalą - jis turėtų pradėti veikti 2013 metų vasarą - Klaipėdos uoste būtų galima sulaukti ir iki milijono keleivių per metus.  

Pasak bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" direktoriaus Alvydo Butkaus, pernai jachtų uostas priėmė per 1800 sąlyginių vienetų laivelių, o šiemet jų jau buvo 2200.  

Galimybė pritraukti ES lėšų būtų aktualios ir "Smiltynės perkėlai", investicijas planuojančiai iš savų pinigų - parama turėtų įtakos keltų bilietų kainai.

Paramos reikėtų ne vienam uostamiesčio objektui, kur plėtojama arba numatyta jūrinio turizmo infrastruktūra - valčių prieplaukai, šiaurės ragui, "Klaipėdos laivų remonto" teritorijai ir kt.