Klaipėdiečiai pradeda bankrutuoti

Fizinių asmenų bankroto įstatymas Lietuvoje įsigaliojo kovo 1-ąją, Kaune jau iškeltos dvi tokios bylos, Vilniuje - viena, o Klaipėdos miesto apylinkės teisme tik šį birželį gauti trijų žmonių pareiškimai dėl fizinių asmenų bankroto bylų iškėlimo, vienas iš jų jau pradėtas nagrinėti.

Skola - šimtai tūkstančių

Teisme nagrinėjamo pareiškimo "herojus" - vyriškis, prasiskolinęs keliems bankams, lizingo bendrovei, už saugos tarnybos paslaugas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, AB "Lietuvos dujos". Vyriškis yra neatsiskaitęs ir su šešiais uostamiesčio antstoliais bei viena skolų išieškojimo bendrove, taip pat - su Lietuvos transporto priemonių draudikų biuru.

Maža to, internetinėse nusiskundimų svetainėse galima aptikti perspėjimų apie tai, kad su šiuo asmeniu, kuris vienu momentu vadovavo nekilnojamojo turto agentūrai, geriau neturėti reikalų, mat jis nesugeba grąžinti skolų.

Bendra jo įsiskolinimo suma siekia 427 tūkst. litų.

Teigiama, kad ji susidarė klaipėdiečio vadovaujamai įmonei ėmus dirbti nuostolingai ir sustabdžius jos veiklą. Pareiškėjas teismą tikino, jog bandė gelbėtis ėmęs dirbti kitur, tačiau pablogėjo sveikata ir planai žlugo, tad ir nusprendė išbandyti naujojo įstatymo suteiktą galimybę.

Be šio vyro, asmeninių bankrotų teisme prašo dvi jaunos klaipėdietės. Visi trys pareiškimus pateikė birželį.

Klampina ir paskolos

"Bankroto siekia buvę verslininkai ir žmonės, kurie ekonomikos pakilimo laikotarpiu pirko butus ar statėsi namus. Sulaukę momento, kai įsiskolinimas už paskolą siekia 25 tūkstančius litų, jie gali bandyti bankrutuoti", - pastebi fizinių asmenų bankroto administravimo paslaugas teikiančios UAB "Principo reikalas" vadovas Irmantas Lengvinas.

Kompanija šiuo metu konsultuoja du žmones iš Klaipėdos, kurie į skolas įklimpo paėmę paskolas būstui.

Ir nors pavyzdžių Lietuvoje dar nėra, žmogaus bankrotas nereiškia, kad kreditorius neturi galimybės atgauti tai, ką paskolino.

"Administratorius sudaro skolų grąžinimo terminą, pinigus atgauti galima, tarkime, pardavus skolininko turtą arba atskaitant dalį lėšų nuo jo algos, paliekant tik valstybės nustatytą sumą, už kurią jis privalės išgyventi", - aiškino I. Lengvinas.

Anot jo, toks skolų išieškojimas negali tęstis ilgiau nei 5 metus.

"Gal žmogus atsiskaitys ir greičiau, bet lieka galimybė, kad jis negrąžins nieko - jei neturi jokio turto ir tuos penkerius metus nedirbs. Tokiu atveju skolos nurašomos", - sakė teisininkas.

Spaudoje teigiama, kad kaimyninėje Latvijoje šios procedūros trukmė gerokai trumpesnė - fizinis asmuo skolų naštos nusikrato per trejus metus.

Beje, yra ir skolų, nuo kurių žmonių neapsaugos nei bankrotas, nei šis terminas. Niekada nenurašomos už administracinius pažeidimus bei nusikaltimus skirtos baudos, alimentai vaikams bei įpareigojimas atlyginti žalą už žmogaus suluošinimą ar mirtį.

Liks žymė

Advokatų kontoros "Martinkus ir partneriai" advokatės Linos Šimės teigimu, kiek gali kainuoti fizinio asmens bankroto procedūra, gali priklausyti ir nuo to, kas bankrutuoja - ar daug įvairaus turto ir daug skolų turintis verslininkas, ar vieną skolą turintis asmuo.

APRIBOJIMAI. Nors nemenkų įsiskolinimų bei problemų grąžinant pinigus turi nemažai žmonių, bankrutuoti gali toli gražu ne kiekvienas. FOTOLIA nuotr.

"Prieš kreipdamasis į teismą, fizinis asmuo turėtų gerai apsvarstyti, ar vienintelė išeitis iš susidariusios padėties yra tik bankrotas. Vyrauja nuomonė, kad 20 ar 30 tūkstančių litų pradelstų skolų turintiems asmenims išvis neapsimokės pradėti bankroto procedūrų įvertinant jų kainą, kuri prasidės nuo kelių tūkstančių litų. Tiesa, įstatymas leidžia fiziniam asmeniui bankroto proceso metu dar skolintis, jei asmuo neturi lėšų bankroto procedūrų apmokėjimui ar savo būtiniausiems poreikiams tenkinti", - aiškino L. Šimė.

Pasak jos, apribojimų po bankroto proceso pabaigos - kokiu automobiliu važinėti ar panašiai - įstatymas nenustato. Tačiau bankroto byla paliktų žymę kredito istorijoje, o tai gali labai apsunkinti galimybę skolintis ateityje.

Kai kuriems - tabu

Žmogus, pamatęs, kad skolų grąžinti nėra šansų, pirmiausia apie savo ketinimus bankrutuoti privalo įspėti visus kreditorius, o tada su pareiškimu eiti į teismą ir iš ten ilgiausiai po pusantro mėnesio turėtų sulaukti atsakymo - gali jis bankrutuoti ar ne. Be to, teismo sprendimas leisti asmeniui bankrutuoti gali dar būti per 7 dienas skundžiamas aukštesnei instancijai.

Bankrutuoti gali ne visi norintieji - nors prasiskolinusių žmonių netrūksta, kiekvienas yra tikrinamas pagal įstatyme nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, jeigu paaiškėja, kad žmogus tapo nemokus dėl polinkio išgerti, vartoti narkotikus ar pinigus pernelyg mėgsta leisti azartiniams lošimams, tai jis bankrutuoti negali.

Į asmeninį bankrotą taip pat nepretenduoja už įvairius finansinius nusikaltimus bausti žmonės arba tie, kurie prieš pateikdami pareiškimą savo turtą perrašo artimiesiems.

Paaiškėjus, kad bankrutuoti bando pergudrauti valstybę ar kreditorius norintys asmenys, jie antros tokios galimybės turėtų laukti mažiausiai 10 metų.

Stabdė draudimas

I. Lengvinas neabejoja, kad bankrutuoti bandančių asmenų iki šiol būtų buvę daugiau, jeigu ne viena aplinkybė.

"Įstatymas numato, kad bankroto administratorius privalo apsidrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tai reikalinga tam, jog dėl procedūrų metu padarytos klaidos atsiradusius nuostolius kreditoriui padengtų draudimo bendrovė. Tačiau net gegužę mes dar negalėjome apsidrausti ir procesas stovėjo", - pasakojo jis.

Tokia situacija susidarė dėl to, kad nė viena Lietuvoje veikianti draudimo bendrovė neturėjo licencijos teikti tokio draudimo paslaugas, tad net teismui pateiktų bankrutuoti panorusių žmonių pareiškimų nebuvo įmanoma nagrinėti.

Atitinkami teisės aktų pakeitimai įsigaliojo tik praėjusį mėnesį, tad administratoriai buvo apdrausti ir tuomet pasipylė pareiškimai su prašymais bankrutuoti.

Bankrutuoja ir pensininkai

Beje, delfi.lt praneša, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę nusprendė kelti fizinio asmens bankroto byla pensininkei, kuri, būdama 66-erių, iš SEB banko pasiskolino apie 900 tūkst. Lt nekilnojamojo turto projektui turimame žemės sklype. Verslo planui nepavykus, moteris prašė jai iškelti bankroto bylą.

Bylos duomenimis, 1940 m. gimusi pensininkė kredito sutartį su banku sudarė 2006 m. spalį. Nurodoma, kad arti milijono litų sudarančią paskolą ji turėjo grąžinti per dvejus metus - iki 2008 m. spalio.

Informacija

Per gegužę Lietuvos gyventojų pradelsti mokėjimai padidėjo 16 mln. litų, o bendra skolų suma mėnesio pabaigoje pasiekė 3,33 mlrd. litų. Didžiausiu tempu gyventojų skolos išaugo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų bendrovėms, o skolos bankams praėjusį mėnesį praktiškai nepakito, rodo sistemos "Manocreditinfo.lt" duomenys.
"Pastarųjų trijų mėnesių gyventojų skolų augimo vidurkis yra tris kartus mažesnis nei tas, kuris buvo fiksuotas lygiai prieš metus. Be to, pastebime, kad gyventojai pradėjo aktyviau padengti anksčiau susidariusias skolas. Kadangi šildymo sezonas pasibaigęs, o vasaros metu padaugėja statybos ir sezoninių darbų, bendras skolų portfelis panašaus lygio turėtų išlikti ir artimiausiu laiku", - teigia Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro "Creditinfo" generalinis direktorius.
"Manocreditinfo.lt" duomenimis, gegužės pabaigoje vėluojančių vykdyti finansinius įsipareigojimus gyventojų padaugėjo iki 259 tūkst. Prieš metus bent vieną pradelstą skolą turėjo 243 tūkst. gyventojų.
Šalies vyrai pasižymi didesnėmis skolomis - jų skolų vidurkis yra 7 150 Lt ir daugiau nei 50 proc. viršija vidutinę moters skolą, kuri gegužės pabaigoje siekė 4 726 litus. Vyrų skolų vidurkis, palyginti su pernai analogišku laikotarpiu, sumažėjo daugiau nei 620 litų, o moterų žymiai lėčiau - t. y. beveik 50 litų.
Didžiausias skolų skaičius ir jų suma tenka trijų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams. Tuo tarpu mažiausias skolų skaičius yra tarp Neringos, Pagėgių ir Birštono gyventojų. Mažiausia skolų sumos dalis tenka Birštono, Neringos ir Molėtų gyventojams.