Klaipėdą užlies arba turistai, arba vanduo

Barjeras Londone, turintis apsaugoti nuo kylančio Temzės vandens - vienas iš pavyzdžių. Šis barjeras - simbolis, jog miestų gyventojai turi saugotis nenuspėjamos gamtos, o keičiantis klimatui įvairios anomalijos vis dažniau susikerta su žmogaus planais.

Įdomu, jog kai kurios šalys laimi, klimatui keičiantis. Pavyzdžiui, dėl tirpstančių Grenlandijos ledynų žmonėms atsiranda daugiau gyventi ir ūkininkauti tinkamos žemės. Panašūs teigiami efektai greitai gali būti pastebėti ir kitur. Šiaurės ir Rytų Europos šalys, tokios kaip Lietuva, Latvija, Estija ar Jungtinė Karalystė, džiaugiasi ne tokiais atšiauriais orais, šiltesnėmis vasaromis. Ir nors žiemomis sniego gali reikėti ieškoti uždarose slidinėjimo trasose, atšiauresniu klimatu garsėjančios šalys gali gauti galimybę tapti karštais turistinių žemėlapių taškais.

Latvijos aplinkos apsaugos ir meteorologijos centro vyr. meteorologas Andris Viksna naujienų agentūrai LETA pasakojo: "Pietų Europos šalių, tokių kaip Ispanija ar Italija, oras tik šils ir sausės, todėl, galimas daiktas, Britų salynas ir Baltijos jūros regionas laisvai galės tapti turistų traukos centru ištisus metus."

Tai, žinoma, turės svarios įtakos Baltijos šalių ekonomikos augimui, o vis daugiau turistų rinksis mažas, neapkrautas šalis, jų pajūrio miestus. Leis čia laiką ir pinigus.

Kasmet iš Jūros šventės vis uždirbanti ir pasipelnanti Klaipėda - vienas tų traukos centrų, jei klimatas tikrai pasikeistų. Pavyzdys - Palanga, kurorto miestas, kuriame, kaip teigiama Turizmo ir informacijos centro pranešimuose, per karštas dienas net 95 proc. kambarių viešbučiuose buvo išnuomoti, o atvykstantieji nakvynės vieta turėtų pasirūpinti iš anksto. Tiesa, Palangos verslininkai ir prekeiviai pasakojo, kad per karštas dienas žmonės mažiau geria ir valgo, todėl net ir esant daugiau žmonių, iš prekybos uždirbama mažiau.

Kyla klausimas, ar Baltijos valstybės yra pasirengusios masiniam turistų antplūdžiui. Ar pasirengusi Klaipėda? Ar pasirengusi nesibaigiančiai Jūros šventei? Britanija ir Londonas tai įrodo susitvarkydami su turistais, atvykusiais pasižiūrėti olimpiados, bet Baltijos šalys - kitas reikalas.

Jų ekonomika žymiai mažesnė ir jautresnė pokyčiams, ir labai tikėtina, kad šylant orui bus įsteigta daugiau viešbučių, poilsio parkų, kaimo turizmo sodybų. Deja, reikės milžiniškų investicijų šioms šalims virsti turistams visiškai pritaikytomis, o net investavus, tikimybė, kad čia apsilankę svečiai daugiau negrįš, išlieka labai didelė ir grėsminga - šalį ištiktų dar viena finansų krizė.

Teorija, kad Baltijos šalys susidurs su turistų bumu pagrįsta tuo, kad perkaitę pietiečiai važiuos ten, kur vėsiau, kur gausu geriamojo vandens, gaivinančių fontanų.

Tačiau meteorologė Audronė Galvonaitė rėžia skaudžią tiesą. "Klimatas Lietuvoje jau labai greitai bus panašesnis ne į Ispanijos, o į Afrikos", - "Vakarų ekspresui" sakė ji. Tikėtina, kad dėl sausėjančio ir nuolatos kaistančio oro turistai ieškos dar vėsesnių vietelių.

"Yra du tikėtini scenarijai, vienas optimistinis, kitas - pesimistinis. Jei vidutinė metinė temperatūra kils tik 2 laipsniais, reikės džiaugtis, o jei 4 - tada gali išsipildyti visos niūriausios ir juodžiausios prognozės", - nerimavo ji. Jos teigimu, oras gali būti panašesnis į orą Sacharoje, o ne San Tropeze, o pajūrį vis dažniau sukrės tokie reiškiniai kaip škvalas, štormas ar vėtra.

Vyraujant šiltesniems orams vis daugiau Grenlandijos ir kalnų ledynų tirps, o dėl to kils ir vandens lygis. Dar daugiau - Baltijos jūros pakrantė gali būti apsemta. Barjerai padeda apsisaugoti nuo Temzės potvynių, tačiau jūra lieka jūra, o sustabdyti kylančio jūros vandens kol kas niekam nepavyko.

Jei vanduo pakiltų bent 4 metrais, prasidėtų potvynis, o vanduo apsemtų apie penktadalį Klaipėdos teritorijos. Vienintelė išeitis, jei nuo vandens padėtų apsisaugoti užtvaras, panašus į Kuršių neriją. Vandeniui pakilus dar 3 metrais, tik trečdalis miesto būtų likęs neapsemtas.

Klaipėda jau žino, kokie gali būti klimato kaitos padariniai - miestą ir apylinkes prieš savaitę nusiaubė vėtra.

A. Galvonaitė užtikrino, kad tokie ir panašūs neprognozuojami ir nekontroliuojami reiškiniai pajūrį aplankys vis dažniau, o miestui beliks tik laukti.

Beje, akistata su vandeniu gresia ne tik Klaipėdai, bet ir pamėgtam kurortui Palangai.

Ryga taip pat susidurs su panašiais iššūkiais, o pajūrio praradimas - prabanga, kurios Baltijos šalys sau leisti negali.

Tad matyti Baltijos jūros kurortus tarp geidžiamiausių turizmo vietų dar sunkoka, nors Neringos paplūdimys jau buvo įtrauktas į "Lonely Planet" geriausių paplūdimių dešimtuką. Tinkamai susidėliojus aplinkybėms ir teisingai prognozuojant ateitį, turizmas gali pastūmėti Baltijos "tigrių" ekonomiką į priekį per milžino žingsnį.