Klaipėda rajono sąskaita nepadidės

Prieš keletą dienų posėdžiavusi Klaipėdos rajono taryba pakeitė 2008 m. pabaigoje priimtą savo sprendimą "Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo erdvinės raidos koncepcijos renovacinio varianto patvirtinimo". Rajono politikai balsavo už tai, kad, priešingai nei buvo anksčiau, koncepcijoje nebeliktų rekomenduojamų galimų savivaldybių ribų.

Politinis Klaipėdos rajono bei miesto galvų susitarimas dėl Naujosios Kalotės, Purmalių, Aukštkiemių gyvenviečių prijungimo prie miesto buvo priimtas dar prieš porą metų. Tuomet kalbėta, Palangos ir Liepojos plentų ribojamo trikampio perdavimas Klaipėdai būtų logiškas sprendimas, nes miestas galėtų geriau spręsti infrastruktūros, susisiekimo problemas. Iš Klaipėdos šias teritorijas greičiau pasiektų pagalba.

Merų susitarimo pagrindu turėjo būti rengiami dokumentai tam, kad keli šimtai hektarų rajono teritorijos pereitų miesto žinion.

Vis dėlto, anot Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Vidos Vytienės, po to reikalai pajudėjo priešingon pusėn - į savivaldybę, Aplinkos ministeriją bei kitas atsakingas institucijas kreipėsi dalis minėtos teritorijos gyventojų prašydami eliminuoti iš rajono bendrojo plano rekomenduojamas savivaldybių ribas.

Tiesa, anot V. Vytienės, bendruoju planu teritorijos ir nebūtų atiduodamos miestui - tai turėtų vykti Vyriausybės nutarimo patvirtinta tvarka.

Ypač aktyviai pasipriešinimą tapti klaipėdiečiais išreiškė Aukštkiemių kaimo gyventojai. Anot V. Vytienės, buvo surinkta nemažai parašų.

"Aukštkiemių kaimo gyventojai norą likti rajone motyvavo tuo, kad jiems naudingiau - mažesni mokesčiai, taip pat kad valdžia labiau patinka ir panašiai", - sakė ji, pridurdama, jog purmališkiai ir kalotiškiai pasipriešinimo tapti miesto dalimi nereiškė.

V. Vytienės teigimu, rajone ėjo kalba ne tik apie minėtų teritorijų atidavimą Klaipėdai, bet ir apie kai kurių kitų žemių prijungimą prie kitų savivaldybių - politikų manymu, tai būtų buvę tikslinga infrastruktūros požiūriu.

"Ir iš Klaipėdos politikų anksčiau buvo sulaukta tokių nuomonių", - sakė V. Vytienė.

Anot jos, naujasis Klaipėdos rajono tarybos sprendimas teritorijoms pereiti miesto žinion kelio vis dėlto neužkerta - jei bendruomenė norėtų, keisti ribas būtų galima ir be bendrojo plano, tačiau turi būti žmonių iniciatyva.

---

"Visi esame piliečiai"

Egidijus VAIŠVILA, "Pakrantės" sodų bendrijos pirmininkas

Čia yra dviprasmiški dalykai. Viena vertus, būtų geriau, jeigu mus prijungtų prie miesto, nes dabar yra labai keista, kai turime važiuoti tvarkyti įvairiausių reikalų į Gargždus, esančius už 30 kilometrų. O šiaip diskusijos dėl prijungimo prie miesto vyko anksčiau, ir tuomet noras prisijungti buvo. Dabar yra kaip yra - rajone žemės nuoma mažesnė ir panašiai. Žmonės renkasi kas pigiau. Dalis mūsų bendrijos gyventojų yra deklaravę gyvenamąją vietą mieste, dalis - rajone. Bet iš esmės reikėtų nepamiršti to, kad visi žmonės yra Lietuvos piliečiai, ir jais turi rūpintis tiek rajono, tiek miesto valdžia - suvienyti jėgas ir spręsti problemas. Mes, pavyzdžiui, turime problemų dėl susisiekimo - nevažiuoja viešasis transportas. Rajonas su miestu turėtų derėtis ir tartis, kad susisiekimą mes turėtume.
Yra ir kitų problemų. O dabar yra taip, kad rajonas sako, jog mes per toli gyvenam ir mūsų nemato, o miestas - kad priklausome rajonui, ir prie mūsų rankų nekiš. Valdžia turėtų ne kariauti tarpusavyje dėl teritorijų, o dirbti žmonėms. Ne esmė, prie ko bus prijungtas tas Purmalių trikampis - svarbiausia tai, kad žmogui būtų patogu gyventi.

"Nieko nenorime užgrobti"

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras

Klaipėdos rajono tarybos sprendimas yra toks, koks yra, o gyvenimas parodys, ar jis teisingas. Kiekviena savivaldybė turi teisę priimti sprendimus, kuriuos mato esant jai reikalingus. Mes tikrai nepretenduojame užgrobti jokių žemių. Būtų logiška, jei Purmalių trikampis būtų miesto dalis, bet čia tik mano asmeninė nuomonė. Jokios bėdos dėl rajono sprendimo mums nėra, bet pas mus ateina kai kurių seniūnijų atstovai ir prašo padėti gyventojų vežimo klausimais. Bet ir tai nėra problema - viską būtų galima išspręsti susitarimu, tik reikia susėsti ir kalbėtis su rajono vadovais.

"Yra visokių nuomonių"

Bernardas KEMUNDRIS, Žaliojo Slėnio vystytojas
Buvo anksčiau numatytos tokios gairės, kad Žaliasis Slėnis jungtųsi prie miesto. Šis procesas negreitas ir turi vykti įstatymų numatyta tvarka - gyventojų apklausos ir kita. Žinoma, jei šis klausimas subręs ir bus aktualus čia gyvenantiems žmonėms, jei jie rodys iniciatyvą. Dabar yra visokių nuomonių ir, kol nebuvo gyventojų referendumo, nežinia, kokia būtų galutinė nuomonė. Mums, vystytojams, atrodo, kad būti Klaipėdos dalimi yra logiška - dauguma atsikėlusiųjų čia gyventi yra klaipėdiečiai, mieste dirba ir mokosi. Dabar priklausome rajonui, bet rajonas mums nieko nesprendžia, pavyzdžiui, negelbėja dėl susisiekimo, o miestas lyg ir linkęs padėti, nes ir yra visai šalia, bet neturi tam teisinio pagrindo.