Klaipėda neturi kultūrinio miesto vizijos

Darbai sparčiai vyksta

Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas patikino, kad remonto darbai vyksta labai gerai, su jokiais nesklandumais nesusiduriama. Vienintelis barjeras atsirastų tik tokiu atveju, jei teatras negautų ir toliau reikiamo finansavimo.

„Mums reikėtų dar 30 mln. iš valstybės investicijų projektų. Iš Europos Sąjungos mes taip gavome 8 mln., pagal įsipareigojimus iki 2015 m. spalio turime būti įsisavinę bent didžiąją dalį lėšų, būtų smagu, kad iki to laiko pasibaigtų visi pertvarkos darbai. Iš viso teatro remontai jau pareikalavo apie 20 mln. litų”, - pasakojo G.Pranckūnas.

Dramos teatro vadovas taip pat patikino, kad kol nėra baigti jų darbai, negalima pradėti kapitalinio Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro remonto arba naujo pastato statybos.

„Tai dar vienas skausmas mūsų miestui. Neveltui Mindaugas Marcinkevičius sakė: „Aš žinau, kad vieną mano valstybės kraštą skalauja jūra, bet jos aš nemačiau.” Nuo jūros ir prasideda Lietuva. Reikia nepamiršti, kad Klaipėdos kraštas privalo turėti dramos ir muzikinį teatrus”, - teigė G.Pranckūnas.

„Muzikinis” ruošiasi

Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro vadovo Ramūno Kaubrio teigimu, negalima sakyti, kad situacija nejuda iš mirties taško.

„Pasikeitus Kultūros ministerijos vadovybei buvo pradėtos naujos diskusijos, ar nereikėtų sugrąžinti temos dėl naujo pastato statybos. Mes turime steigėją, šiuo atveju t. y. Kultūros ministerija, mes nesame vienvaldė institucija, tad sprendimų dėl ateities nepriimame. Dabar einame rekonstrukcijos keliu, tačiau, jeigu steigėjas persigalvotų ir nuspręstų statyti naują pastatą - būtų pasirinktas kitas kelias”, - teigė vadovas.

Prieš keletą metų Klaipėdos miesto savivaldybė miesto strateginiame plane aiškiai įvardijo, kad nauja muzikinio teatro vieta turi būti parinkta konkurso būdu. Buvo surengtas konkursas vietai ir išaiškintos vietos. Viena jų - Mėmelio miesto teritorijoje.

„2015 m., kai dramos teatras bus sutvarkytas, prasidės didieji darbai pas mus. Iš 50 mln. litų pusė sumos bus skirta rekonstrukcijai, kita dalis - technologijoms, įrangai. Rekonstrukcija truktų iki 2019 m., veikla nebūtų sustabdyta, tik susitrikdytų - vyktų daugiau gastrolių, kamerinio formato programų. Rekonstrukcija galėtų vykti ir etapais.

Patys nežino, ko nori

Kultūros ministerijos viceministras Darius Mažintas pripažino, kad pastato būklė yra labai prasta, visiškai nepritaikyta teatro veiklai. Tai yra sovietinio tipo pastatas, Kultūros rūmai, pastatyti 1964 m.

„Esminė problema ta, kad pastatas nėra paveldo objektas, tikėtis paramos iš struktūrinių ES lėšų nėra galimybės. Tokiu atveju senojo pastato rekonstrukcija būtų finansuojama iš valstybės biudžeto ir tai tęstųsi metų metais. Mūsų vizija - parduoti strategiškai geroje vietoje esantį pastatą ir radus galimybę pridėti struktūrines lėšas bei pradėti naujo pastato statybas. Tai truktų greičiau, tik keletą metų. Mūsų nuomone, tai būtų daug ekonomiškesnis sprendimas”, - tvirtino viceministras.

Pasak jo, pagrindinė problema ta, kad lig šiol Klaipėdos miestas neturi pačios vizijos, kur turėtų atsirasti naujasis pastatas. Buvo pasirinkta vieta prieš keletą metų, tačiau uosto direkcija užprotestavo dėl pastato atsiradimo joje.

„Mes negalime parinkti vietos, tai yra savivaldos reikalas. Viskas tęsiasi iki šiol, vien dėl to, kad jie negali mums pasakyti tikslios vietos. Jeigu jie tai padarytų, Kultūros ministerija įtrauktų juos į penkių prioritetinių objektų viziją, kuri rudenį būtų pateikta Vyriausybei. Kodėl kitų miestų merai sugebėjo pristatyti savo idėjas, o Klaipėda ne?” - klausė D.Mažintas

Sunku pasakyti, kiek valstybei kainuotų naujas muzikinio teatro pastatas, tačiau viceministras patikino, kad tikrai ne daugiau nei senojo pastato rekonstrukcija.