Klaipėda karo grafitininkams neskelbs

Vykstant diskusijoms apie atsakomybės už gatvės piešinius griežtinimą, klaipėdiečiai grafitininkai bei grafičių meno mėgėjai mano, kad drakoniškos priemonės - ne išeitis. Kur kas efektyviau esą formuoti tinkamą supratimą apie gatvės meną ir nesuplakti į viena grafičių bei vandalizmo. Juolab kad ne vienoje šalyje - nuo Vokietijos iki Brazilijos - grafičiai tapo turistų traukos objektu, miesto ženklu.

Klaipėdoje - ramu

Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovai šiemet atsikvėpė lengviau - sumos, reikalingos iškeverzotų sienų tvarkymui, mažėja. Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, pernai tam buvo išleista apie 19 654 litus, o per einamuosius metus - vos 3 707 litai. Piešinių atsiranda mažiau, konstatuoja ūkio specialistai.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos poskyrio viršininkės Violetos Lideikytės, problemos mastas Klaipėdoje ir Vilniuje gerokai skiriasi. Piktybiško sienų ir kitokių paviršių gadinimo atvejai, jos teigimu, Klaipėdoje būna tik pavieniai.

"Kai patrulių rinktinės pareigūnai sulaikė vaikėzus nusikaltimo vietoje, situacija buvo išspręsta paprastai - sugadintus paviršius tvarkė, valė ir dažė tėvai. Tokiais atvejais jiems taip pat skiriamas įspėjimas arba piniginė bauda iki 400 litų. Kalbant apie grafičius vis dėlto reikėtų atskirti, kas yra grafitininkai, ir kas yra "tageriai". Grafitininkams nereikia klijuoti vandalų etiketės. "Tageriai" - dažniausiai 12-13 metų vaikėzai, piktybiškai terliojantys sienas beprasmiais užrašais", - sakė pokalbininkė.

Tuo metu Vilniuje aistros kunkuliuoja ne juokais. Gegužę parlamentaras Audronius Ažubalis pasiūlė sugriežtinti atsakomybę už piešimą ant fasadų, transporto priemonių, kelių bei gatvių įrengimų. Seimo narys nurodė, kad piešiniais padaryta žala šalies savivaldybių biudžetams 2007-2009 m. kainavo beveik 2 mln. litų. Priėmus pataisas, net ir tais atvejais, kai piešiniais padaryta žala neviršys 130 litų, pažeidėjas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Manoma, kad galimos nemalonios pasekmės - iki pat laisvės atėmimo - veiktų ir kaip prevencijos priemonė.

Tiesa, kadangi pastarąjį sykį kodeksas pakeistas balandį, o pagal Seimo statutą, siūlymų svarstymo teks palaukti - naujas projektas Seimo plenariniame posėdyje gali būti pateiktas ne anksčiau kaip 6 mėnesiai po to įstatymo priėmimo, tad artimiausiu metu diskusija gali įsižiebti iš naujo.

Pavojaus žavesys

Klaipėdos grafitininkų komanda TB2 neseniai atšventė dešimtmetį. Jos branduolį sudarę vaikinai su menu susiejo savo profesinį kelią. Kiti komandoje dalyvavę piešėjai gyvenime užsiima kitokiais darbais, tačiau bendras pomėgis sieja juos iki šiol.

"Vieni susitikę eina pažaisti golfo, o mūsų kompanijai, išaugusiai iš grafitininkų gretų, bendra pramoga yra ką nors nupiešti, tebeturime purškiamų dažų", - juokėsi Rodionas Petrovas, baigęs dizaino studijas ir užsiimantis tapyba, kuriantis uostamiesčio klubų bei kavinių, privačius interjerus.

Jo bendramintis Dmitrijus Borodinas, baigęs architektūros studijas, gyvena ir dirba Vilniuje.

"Vilnius artimesnis Europos sostinėms, o ten labai išplėtotas tiek įžūlus gatvių menas, tiek gana legalūs grafičiai. Pavyzdžiui, Lenkijoje piešėjams labai būdinga turėti savo stilių, kuris matyti ir iš paprastų keverzonių, parašų ant sienų. Vilniuje tokių stilingumo apraiškų galbūt mažiau, tačiau pačių užrašų netrūksta", - sakė D. Borodinas.

Pasak jo, vilniečių piešėjų gretose įprasta manyti, kad "tikraisiais" grafičiais gali būti vadinami nelegalūs piešiniai.

"Jie savaip teisūs, bėda ta, kad per daug pastatų paprasčiausiai sugadinama. Galiausiai išėjo taip, kad neleidžiama beveik nieko, o suteikti plotai legaliam piešimui, regis, yra per maži - kam malonu kitą dieną atėjus pamatyti, jog tavo vakarykščio kruopštaus piešinio nebėra, o jo vietoje puikuojasi kitų autorių darbas? Klaipėdos savivaldybė leisdavo organizuoti grafičių konkursus, įvairius renginius. Vilniuje su tuo yra sunkiau", - sakė pokalbininkas.

R. Petrovo nuomone, sąlygas "meninio ekstremalumo" sklaidai dažnai sudaro patys tvarkos sergėtojai.

"Susidaro pavojaus efektai - visi kažką gaudo, ir kuo pavojingiau - tuo daugiau azarto, - svarstė jis. - Vilniuje kaip tik tokia situacijas susidarė su mistiniu Solomonu."

Nubloškia į praeitį?

Apie renginius ir valdininkus TB2 nariai žino ne iš nuogirdų - kelerius metus iš eilės vaikinai Klaipėdoje organizavo įvairaus masto grafičių konkursus, kurie pernai išaugo į pirmąjį atvirą Lietuvos grafičių čempionatą. Pačioje kelio pradžioje sumanę išpiešti Klaipėdos pietinių rajonų daugiabučių sienas ėmė minti takus į uostamiesčio savivaldybę ir pradėjo legalių grafičių praktiką.

"Galbūt mums pavyko parodyti pavyzdį, gal todėl Klaipėdoje nėra tokių tendencijų kaip Vilniuje, - svarstė R. Petrovas. - Ten, atvirkščiai, kuo daugiau "bombindami" grafitininkai tarsi tampa herojais."

Pasak pokalbininko, nelegalūs piešiniai gal ir turi uždrausto vaisiaus žavesio, tačiau riboja išraiškos galimybes.

"Pradžioje ir mums buvo pasitaikę įvairių situacijų su piešiniais, yra tekę nuvalyti sieną arba uždažyti piešinį, tačiau mokėti didelių baudų neteko. Abejoju, ar griežtesnė atsakomybė suveiks", - svarstė D. Borodinas.

Kylančios aršios diskusijos dėl miesto darkymo ir skuboti apibendrinimai, R. Petrovo nuomone, gerokai apriboja supratimą apie grafičius.

"Pasaulio didmiesčiuose grafičiai jau seniai įsikūrė meno galerijose, tuo metu Vilniuje buvo pareikšta, kad tai visai ne menas. Tai - labai provincialus požiūris. Grafičiai yra menas, ir labai daugiabriaunis. Jis gali būti chuliganiškas, gali susimaišyti su šiuolaikiniu arba gatvės menu", - teigė dizaineris.

Pokalbininkas mano, kad požiūriu į grafičius pasireiškia konservatyvios šalies ypatybės.

"Pasižiūrėkime, užsienyje gana paplitę grafičiais užsiimti visą gyvenimą. Natūralu - yra daug publikos, ir tavo menas būtinai atras savo auditoriją. Kad ir kaip liūdnai skambėtų, čia niekada šitaip nebus - konservatyvioje šalyje su provincialumo kompleksu nauji judėjimais dažniausiai įsižiebia ir užgęsta lyg blykstės. Svarbesni lieka pirmojo reikalingumo daiktai ir dalykai, o gimstantieji iš didelės fantazijos gali būti įdomūs tik išskirtinumo mėgėjams, kurių nėra užtenkamai daug", - sakė R. Petrovas.

"Grafičiai - socialinis reiškinys"

Darius VAIČEKAUSKAS, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, 2004-2005 m. gatvės meno parodų "Graffiti: Highlite" Klaipėdoje kuratorius

Bet kokia terlionė ant sienos dar nevadintina grafičiu. Tarp jų bendras gali būti tik dažų balionėlis. Grafitis - meno kūrinys, kuriam taikytini visi meno kriterijai. Žinoma, jo užtaisas dažniausiai yra "prieš" - prieš tradicijas, prieš tvarką, prieš realijas. Beje, nepasakyčiau, kad Klaipėda grafičių požiūriu būtų labai "sukultūrėjusi", paprasčiausiai tai mažesnis miestas, kuriame šiuo metu mažiau jaunimo.

Taikyti baudžiamąją atsakomybę už piešinius gatvėse - nesąmonė. Grafičiai yra socialinis reiškinys. Lygiai taip pat, kaip pensininkai keiksnoja valdžią, jaunimas išlieja savo nuoskaudas, išreiškia nuomonę ant sienų. Tai seniai vyksta visame pasaulyje. Normalu, kad grafičiai tampa miestų traukos elementais.

Žinoma, natūralu, kad visur gudraujama padengiant sienas specialia danga, nuo kurios užpurkšti dažai gali būti nuplauti, kad pažeidėjai gauna baudų. Tačiau jeigu norima neleisti piešti ant sienų gąsdinant kalėjimu, kodėl tuomet nesugriežtinus bausmių karjeros siekiantiems veikėjams, kurie politinių kampanijų metu išklijuoja visus pasiekiamus paviršius savo plakatais, arba verslininkams, įsirengiantiems tiek reklamos taisykles, tiek sveiko proto ribas pranokstančias milžiniškas prekybos centrų reklamas?

"Bausmė priklauso nuo žalos"

Andrius LELIUGA, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro viršininkas

Klaipėdoje yra grafičių problema, tik gal mažesnė negu Vilniuje. Prašome apie pastebėtus miesto teršėjus informuoti. Patrulių rinktinės pareigūnai, apylinkės inspektoriai bendraudami su gyventojais renka informaciją, prašo pastebėjus nufilmuoti.

Už sienų ir kitokių paviršių gadinimą dažais jau dabar gali grėsti tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė - viskas priklauso nuo to, kaip bus įvertinta žala.
Administracinės atsakomybės atveju sienų terliotojui gali grėsti bauda iki 130 litų.

Traktuojant pažeidimą kaip turto žalojimą, jis gali būti vertinamas kaip baudžiamasis nusižengimas, tuomet bauda viršija minėtą sumą ir yra skaičiuojama atsižvelgiant į padarytos žalos dydį.