Miestas skirs Kudži 50 tūkst. litų, japonus taip pat kviečiami paremti miesto gyventojai ir bendrovės.
Tiesa, ištiesti pagalbos ranką Kudži nebuvo taip paprasta. Besibaigiančios kadencijos Tarybos posėdis prasidėjo tylos minute, skirta pagerbti žuvusiesiems nuo žemės drebėjimo ir cunamio, o vėliau įsivelta į diskusijas.
"Klausimas iš tiesų labai svarbus, bet net ir tokie klausimai negali būti svarstomi šiurkščiai pažeidžiant įstatymus", - Tarybai ėmusis sprendimo projekto dėl paramos japonams teikimo perspėjo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.
Ji pabrėžė, kad įstatymai draudžia biudžeto pinigus skirti labdarai bei siūlė neskubėti ir viską padaryti teisėtai. Tačiau ilgai delsti ieškodami išeities politikia nebuvo nusiteikę - Tarybos posėdžio pradžioje svarstytą pagalbos klausimą nutarta atidėti tik iki pietų, o per tą laiką ką nors sugalvoti.
Tai padaryti pavyko - vietoje įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui iš jo rezervo fondo skirti 50 tūkst. litų paramą atsirado įpareigojimas skirti šiuos pinigus likviduoti ekstremalios situacijos padariniams. Toks sprendimas, anot K. Vintilaitės, įstatymams neprieštarauja.
Tarybos posėdyje taip pat nuskambėjo ir daugiau prieštaravimų remti Kudži miesto pinigais. Tarybos narys Viačeslavas Titovas išreiškė abejonę, ar japonams apskritai reikalingi pinigai bei pridūrė, kad už šiuos 50 tūkstančių litų būtų galima remontuoti mokyklas ir darželius.
Tačiau laikinai einanti savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėjos pareigas Ina Šidlauskienė pabrėžė, jog teikiančiųjų pagalbą Japonijai įsakmiai prašoma dėl transportavimo bei susisiekimo keblumų nepirkti daiktų, o suteikti pinigines dotacijas.
Taryboje taip pat nuskambėjo ir Naglio Puteikio siūlymas užuot eikvojus miestiečių pinigus politikams parodyti pavyzdį ir patiems susimesti po keletą šimtelių.
Tačiau, pareplikavę apie poreikį turėti bent kiek moralės tokios nelaimės akivaizdoje, Tarybos nariai balsavo už sprendimo projektą. Sykiu buvo pakviesta paremti Kudži ir asmeniškai - iki kovo 31 dienos gyventojai ir bendrovės gali pervesti lėšų į specialią Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sąskaitą AB DnBNORD banke Nr. LT 92 4010 0423 0114 4761.
Posėdžio metu informuota ir apie trečiadienį Klaipėdos miesto mero Rimanto Taraškevičiaus gautą Kudži miesto mero atstovo Tsukasa Yumuki laišką, kuriuo dėkojama už svarstymą teikti pagalbą bei pranešama apie padėtį nuo cunamio nuketėjusiame mieste.
"Milžiniškas cunamis visiškai arba iš dalies sugriovė namus ir pastatus prie vandenyno ir upių.
Kadangi tai įvyko mažiau nei prieš savaitę, mes dar negalime suvokti ir įvardyti viso sugriovimų mieste masto. Įsakymas evakuotis buvo duotas 1489 šeimoms ( 4300 žmonių), evakuota 2916 žmonių. Dabar evakuotųjų sumažėjo 195 asmenimis. Kadangi kai kurie iš šių žmonių neteko savo namų, jiems reikės gana ilgą laiką glaustis evakuacijos centruose. 3 žmonės žuvę, 2 dingę, mes jų desperatiškai ieškome.
Tuoj po žemės drebėjimo visame mieste nutrūko vandens ir elektros tiekimas. Tačiau kasdien tiekimas po truputį atstatomas. Mes sunkiai dirbame dieną naktį, ieškome dingusiųjų, šaliname griuvėsius, atstatome vandentiekio ir elektros tinklus. Parašiau labai trumpai, tik šiek tiek informacijos. Atsiprašau už tai ir dėkoju už supratimą. Baigdamas dėkoju Jums ir klaipėdiečiams už rūpestį ir tvirtą draugystę", - rašoma laiške.
Draugystė su Kudži
Kudži miestas su 40 000 gyventojų įsikūręs Honšiu salos šiaurinėje dalyje prie Ramiojo vandenyno krantų. Kovo 11 - 13 dienomis vykusio žemės drebėjimo metu šis miestas pateko į labiausiai nusiaubtą zoną.
Kudži - vienas pirmųjų Klaipėdos miestų partnerių. Su šiuo miestu bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 1989 metais.
Bendradarbiavimui su Klaipėda Kudži visuomet skyrė daug dėmesio. Nepriklausomos Lietuvos pradžioje tuometis Kudži miesto meras p. Yošiaki Kudzi, nepaisydamas neutralios Japonijos vyriausybės pozicijos dėl Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, iš karto po Sausio įvykių Lietuvoje ėmėsi ryžtingų priemonių, parašydamas protesto laišką tuomečiam Tarybų Sąjungos Komunistų partijos generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui, reikalaudamas nedelsiant sustabdyti agresiją Lietuvoje.
Už ilgametę ir aktyvią veiklą plėtojant Klaipėdos ir Kudži miestų bei Lietuvos ir Japonijos draugiškus santykius ponas Jošiaki Kudzi 2003 metais buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo Ordino Karininko Kryžiumi.
Kudži miestas devintojo dešimtmečio pradžioje intensyviai rėmė Klaipėdos miesto ligonines. Kudži mieste vienerius metus Mero biure dirbo Klaipėdos miesto atstovas - pedagogas Vytautas Dumčius. Jam grįžus iš Japonijos japonų partneriams padedant Klaipėdos universitete įkurtas Orientalistikos centras, jame dėstoma japonų kalba ir kultūra.
1995 metais Hagoje vykusiame Pasauliniame susigiminiavusių miestų kongrese Klaipėdos ir Kudži bendradarbiavimas buvo pripažintas vienu įdomiausių pasaulyje.
2009 metų vasarą Klaipėdoje surengtos Japonijos kultūros dienos.
Rašyti komentarą