Keliui sutvirtinti – seni antkapiai

Keliui sutvirtinti – seni antkapiai

„Jeigu vaikams nerūpi, kur atsidurs senas antkapis nuo jų tėvų kapo ir išmeta jį už kapinių tvoros, tai negi seniūnas turi juos kur nors kaupti ir saugoti?“ - stebėjosi Kartenos seniūnė Gintarė Padvaiskienė. Ją užklupo visuomenės dėmesys, kai žiniasklaidoje buvo paviešintos nuotraukos – jose matyti, jog kelias iš Kartenos į Vėlaičių kaimą tvirtinamas senais antkapiais.

Vakar seniūnei teko aiškintis ir per tarybos posėdį – iš kur ir kaip atsiradusiais antkapiais buvo tvirtinamas kelio šlaitas.

„Savivaldybės vadovų ir tarybos narių buvau suprasta“,- teigė G. Padvaiskienė, patikinusi, jog dėl kelio tvirtinimui panaudotų senų antkapių ji iš gyventojų nebuvo sulaukusi nė vieno nusiskundimo. Atvirkščiai – jie džiaugėsi, kad lietaus graužiamas kelias apskritai yra tvirtinamas ir juo bus saugu važiuoti.

Iš kur paminklas – neaišku

Tad panašu, kad daugiausiai aistrų kelia tik tarp antkapių nuolaužų ir akmenų rastas paminklo fragmentas, ant kurio – rusiški rašmenys bei 1941 metų data. Gali būti, kad tai – paminklo, skirto sovietų kariams pagerbti, dalis.

„Šis paminklas į krūvą pateko atsitiktinai, nes juk seni betoniniai antkapiai ne rankomis buvo kraunami ir čia atvežti,- pasakojo G. Padvaiskienė. – Ta paminklo plokštė buvo panaudota gaminant naują paminklą – aiškiai matyti, kad ta pusė, ant kurios yra rusiškas užrašas, buvo užlieta betonu. O nauji lietuviški užrašai apie mirusiuosius iškalti ant kitos plokštės pusės. Tad žmonės šito net negalėjo įtarti – kokią ir iš kur paimtą plokštę meistrai panaudojo. Tiesa tuomet tik ir išaiškėjo, kai išmetus paminklą, betonas nutrupėjo, atidengdamas rusiškus rašmenis.“

Anot G. Padvaiskienės, žinoma tik tiek, kad šį paminklą vaikai, kurie patys dabar jau yra pensininkai, ant savo tėvų kapo buvo pastatę apie 1946-1950 metus ir jį parsivežė iš Gargždų meistrų.

„Mūsų seniūnijoje jokie kapai nebuvo išniokoti ar nuversti“,- užtikrino G. Padvaiskienė.

Sužinojusi, kad minėtas paminklas gali sudominti paveldosaugininkus, G. Padvaiskienė pati susisiekė su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi Laisvūnu Kavaliausku. Tačiau šis, anot G. Padvaiskienės, konkrečiai nepasakė, ar ji turėtų ir jei taip, tai – kam, šį paminklo fragmentą pristatyti.

Kartenos parapijos klebonas Tadas Šeputis palaiko seniūnę Gintarę Padvaiskienę, sakydamas, jog nebereikalingus antkapius panaudoti kaip statybinį laužą – nieko šventvagiško.

Idėja kilo tvarkant kapinių teritoriją

G. Padvaiskienė akcentavo: vandens paplautas kelio šlaitas buvo tvirtinamas ne paminklais, o senais antkapiais – betoninėmis tvorelėmis, kurios įrėmina kapo vietą. „Ir tų antkapių tėra vos keli, nes daugiausiai čia – paprastų akmenų. Tikrai nė vienas antkapis nuo kapo nebuvo paimtas – visi jie buvo išmesti. Tai tėra betono gabalai, nes ne jie, o paminklai yra šventinami. Jei šie seni antkapiai būtų buvę užkasti kitoje vietoje, problemos nebūtų kilę, tai kodėl negalima jų užkasti čia, panaudojant visuomenės gerovei“,- svarstė G. Padvaiskienė.

Ji papasakojo, kad idėja senų antkapių dalimis sutvirtinti kelio šlaitą kilo seniūnijos žmonėms besidarbuojant kapinių teritorijoje, ją kuopiant nuo šiukšlių. „Nuo senų laikų žmonės statydami naujus antkapius, senuosius išmesdavo netoli kapinių. Sprendėme, ką su ta krūva betoninių antkapių daryti – taip savaime ir išėjo kalba apie jų panaudojimą keliui tvirtinti. Pasitarėme su kelininkais, šie irgi pritarė mūsų idėjai,- kalbėjo G. Padvaiskienė. – Visa bėda, kad darbininkai, atvežę ir papylę antkapius ant kelio šlaito, jų iš karto nesusmulkino. Taip jie ir liko per šventines dienas. Dabar šie antkapiai jau yra suskaldyti į gabalus. Tačiau per vėlu – spėjome sulaukti pasipiktinimo.“

G. Padvaiskienei ši situacija ypač apmaudi ir dėl to, jog prieš keletą metų Kartenos kapinės buvo pripažintos tvarkingiausios Lietuvoje.

Sustiprinti kelią iš Kartenos į Vėlaičių kaimą prireikė, kai jo šlaitą šią žiemą paplovė vanduo.

Gyventojai palaiko seniūnę

„Manau, kad didesnė tragedija būtų buvusi, jei kelias būtų likęs netvirtintas, ir žmogus, važiuodamas mašina, nudardėtų į pakalnę. Argi ne seniūnijai tada tektų atsakyti?“ - svarstė G. Padvaiskienė.

Ji paaiškino, kad žiemą vandens paplautas kelio šlaitas negalėjo būti įvardintas ekstremalia situacija, todėl ir tvarkymo darbams nebuvo galima gauti papildomų lėšų. Seniūnijos turimų pinigų šiems darbams – irgi per maža.

„Ar geriau būtų buvę, jei tuos antkapius būtume atidavę utilizavimo įmonei, o tada iš jos pirkę susmulkintą betoną? Šiuo atveju statybinį laužą pasigaminome patys“,- teigė G. Padvaiskienė.

Seniūniją palaiko ir vietiniai gyventojai, pritarę, jog sprendimas buvęs ūkiškas.

„Prie kapinių sudėti antkapiai estetinio vaizdo nekelia, o dabar jie bus bent naudingai panaudoti. Gerai, kad seniūnija ieško išeities iš savų resursų“,- teigė Marius Meškauskas, kuris yra Kartenos kaimiškosios seniūnaitijos seniūnaitis. Jam pritarė ir šalia kelio gyvenanti Vita Kubiliutė: „Nieko baisaus nematau: kodėl būtina pirkti statybinį laužą, jei jo galima pasigaminti patiems? Svarbiausia - kad kelias būtų tvirtas, juo būtų saugu važiuoti.“

Seniūnijos sprendimas kelią tvirtinti senais antkapiais nepiktina ir Kartenos parapijos klebono Tado Šepučio.

„Šventvagystė būtų, jei žmogus iš piktavališkų paskatų niekintų šventintus daiktus, iš jų tyčiotųsi. O čia tėra betono antkapiai, kurie panaudoti, remiantis racionalia logika“,- teigė T. Šeputis.

Paminklų meistrai, nenorėję viešinti savo vardų ir pavardžių, „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad senų ir nebereikalingų paminklų bei antkapių utilizavimo problema nėra išspręsta. „Dažniausiai žmonės senus antkapius ir paminklus tiesiog išmeta prie kapinių konteinerių arba sako, kad juos pasiimtume mes. Bet kur ir mes turime juos dėti?“ - kalbėjo meistrai.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko komentaras:

- Seniūnai buvo paraginti sutvarkyti kapinių teritorijas, nes po to, kai žmonės pavasarį sutvarko kapus, susikaupia visokių atliekų. Per keletą metų susidarė ir krūva išmestų antkapių, kurie yra apgadinti, sudužę. Taigi tie antkapiai jau tapę betono luitais – statybiniu laužu.

Darbininkai, kurie antkapius atvežė ir papylė ant kelio šlaito, turėjo juos susmulkinti. Pripažįstame, kad taip būti negalėjo, ir dėl šios situacijos tenka apgailestauti.

Pasimokėme iš to: visi seniūnai yra perspėti ir informuoti, kad už senų antkapių utilizavimą yra atsakingi jų savininkai – kapo prižiūrėtojai. Gyventojai senus antkapius gali utilizuoti ta pačia tvarka, kaip ir stambiagabaričių atliekų. Šios iš Kretingos rajono gyventojų nemokamai priimamos žaliųjų bei stambiagabaričių atliekų aikštelėje Ankštakiuose.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder