Kelininkų vargas dėl druskos sandėlio Juodkrantėje nesibaigia

Dar 2007-aisiais teismas panaikino valstybinei įmonei priklausančio druskų sandėlio detalųjį planą ir statybos leidimą. Maždaug pusę milijono litų kainavęs statinys turėjo būti nugriautas, tačiau teismų karuselė per beveik 10 metų taip ir nesustojo suktis.

Vietoje muziejų - sandėlis

Po ilgai trukusio bylinėjimosi, derėjimosi su Vyriausybe dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano tikslinimo, pažadų, jog galbūt sandėlį pavyks išsaugoti, nieko pasiekti nepavyko. Pernai spalį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) sulaukė jai palankaus Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

"Klaipėdos regiono keliai" per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo buvo įpareigoti nugriauti pastatytą garažą su kelių priežiūros medžiagų sandėliu bei sutvarkyti statybvietę. Beje, 12 mėnesių terminas turėjo būti skaičiuojamas po metų, mat vykdymo terminas atidėtas, kad įmonė galėtų patirtas išlaidas susigrąžinti iš kaltomis dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo paverstų institucijų - Neringos savivaldybės administracijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir dar vienos bendrovės.

Teismuose buvo aiškinama, jog kelininkų statiniai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Tiek pagal Vyriausybės 2012 m. nutarimu patvirtintą Tvarkymo planą, tiek pagal teismo posėdžio metu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktą KNNP tvarkymo plano korektūros projektą druskų sandėlio pastatas negali būti šioje zonoje, nes ši kraštovaizdžio tvarkymo zona esanti skirta renginiams, muziejams, joje gali būti teikiamos edukacinės ir komercinės paslaugos, įprasminančios gintaro gavybą.

Pažeidžia viešąjį interesą?

"Klaipėdos regiono keliai" tokį teismo verdiktą apskundė. Jie teigė, jog teismo pasitelkti dokumentai prieštarauja vienas kitam, kad teisėtai pradėjus rekonstrukciją dėl valstybės institucijų pažeidžiamos kelininkų teisės, o dėl teismo sprendimo negali užtikrinti gero paslaugos teikimo Neringoje.

"Reikia prižiūrėti krašto kelią Smiltynė-Nida. Žiemos metu kelių barstymo ir valymo darbai turi būti atlikti iki 8 val. ryto. Keltai į Neringą anksčiausiai išplaukia 6 val. ryte, todėl siekiant tinkamai atlikti kelio Smiltynė-Nida priežiūrą, reikia kelio valymo ir barstymo techniką laikyti bei darbams atlikti reikalingus darbuotojus apgyvendinti Juodkrantėje.

Būtent dėl šios priežasties buvo pradėta transporto priemonių, skirtų keliams valyti, garažo statyba bei suplanuota įmonės administracinio pastato, kuriame turėtų būti apgyvendinami įmonės darbuotojai, atliekantys kelio valymo darbus, rekonstrukcija", - teigia kelininkai.

Neringos savivaldybė teisme taip pat prašė naikinti minėtą sprendimą, mat jis esąs nepagrįstas, prieštaraujantis KNNP tvarkymo plano punktui, nustatančiam, jog druskos sandėlis gali būti griaunamas tik pastačius jį naujoje vietoje. Savivaldybės teigimu, tokiu būdu pažeidžiamas viešasis interesas dėl eismo automobilių keliais saugumo ir tai yra absoliutus pagrindas naikinti minėtą sprendimą.

Savivaldybė nurodė, jog KNNP tvarkymo plane nustatyta, kad druskos sandėlis gali būti griaunamas tik pastačius jį naujoje vietoje. Kadangi naujo statinio nėra, tai ir senojo griauti negalima. Paaiškinama, kodėl naujas statinys neiškilo: Vyriausybė 2015-ųjų balandį pritarė KNNP tvarkymo plano, tikslinančio dabar galiojantį planą, rengimui. Iki šiol naujasis planas nėra iki galo parengtas, suderintas ir patvirtintas, todėl neįmanoma parinkti vietos naujam sandėliui.

Visgi Klaipėdos apygardos teismas į argumentus neatsižvelgė, pasisakė, jog apylinkės teismas pagrįstai tenkino VTPSI prašymą ir paliko galioti jų priimtą sprendimą.

Tikisi, jog liks

VĮ "Klaipėdos regiono keliai" direktorius Petras Kaučikas rankų nenuleidžia ir tikisi, jog statinį išsaugoti pavyks. Šiuo metu Neringos savivaldybė rengia Gintaro įlankos detalųjį planą, kuriame kelininkų siūlymu paliekamas minimas druskos sandėlis jį pertvarkant - sumažinant, pakeičiant tūrius, priderinant prie kitų reikalavimų. Juolab kad per 10 metų trunkančius konfliktus reikia keisti sukežusį stogą.

"Statinius pertvarkius yra tikimybė, kad jie galėtų išlikti. Atrodo, jog tam niekas neprieštarauja, nes ir istoriškai Gintaro įlankoje, kai ten buvo kasamas gintaras, yra buvęs sandėlių ūkis ir cechai", - tvirtino P. Kaučikas.

Paklaustas, kodėl įmonė statinio, kaip buvo siūloma, neperkelia į kitą vietą, P. Kaučikas tvirtino, jog tai nelabai įmanoma. Pasirodo, jog buvo pasiūlytos dvi vietos - prie uždaryto Neringos sąvartyno arba prie Juodkrantės nuotekų valymo įrenginių. Pirmoji vieta netiko dėl žiemos tarnybai netinkančių technologinių sąlygų, o antroji įsikūrusi liūne ir ten esantys statiniai stovi ant polių, tad perkelti statinius būtų beprotiškai brangu.

"Yra užsispyrimas, arba teisinis reikalavimas, kuris atrodo teisėtas, kad statinius reikia nugriauti, ir nėra kaip įvardyti, kodėl nenugriauti. Mes manome, kad šiuo metu detaliojo plano pakeitimas su statinių išsaugojimu yra vienintelis likęs kelias", - sakė kelininkų vadovas.