„Kol vyks žvalgyba, reikia pasirūpinti teisine baze, keisti įstatymą. Gintaro gavybos išnaudojimas turizmui tikrai išgarsintų Lietuvą, nes tokios atrakcijos ant vandens negalėtų pasiūlyti nė viena Europos valstybė“, – LŽ sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser.
Prie Juodkrantės glūdi apie 112 tonų gintaro, kurį norima leisti iškasti. Tačiau galimybių išnaudoti kasyklas turizmui kol kas nenumatyta.
Vargas dėl nuostatų
Apie planus Kuršių mariose, prie Juodkrantės, leisti kasti gintarą sužinota pernai vasarą. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tąkart pareiškė, kad pradėti eksploatuoti savo klodus reikia dėl užsidariusios gintaro žaliavos rinkos Kaliningrade. Tad iš Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistų buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri rengė konkurso dokumentus ir sąlygas. Nors planuota, kad jau šiemet mariose vyks vertingosios iškasenos klodų žvalgyba, ketinimai skelbti konkursą buvo atidėliojami ne kartą.
Vis dėlto dabar, anot LGT vadovo Jono Satkūno, konkurso nuostatos baigiamos derinti, todėl lapkritį konkursas pagaliau bus paskelbtas. „Buvo kilę daug klausimų, nes toks konkursas Lietuvos istorijoje bus skelbiamas pirmą kartą“, – LŽ sakė jis.
J. Satkūnas pabrėžė, kad jau juntamas nemenkas verslininkų susidomėjimas. Neoficialiais duomenimis, mažiausiai šešios įmonės jau išreiškė norą dalyvauti konkurse. Tarp jų – ne tik hidrotechnikos darbų bendrovės, bet ir statybų gigantai bei kitos itin stambios verslo struktūros. Gintaro klodų žvalgybos konkurso nugalėtojas įgytų teisę ir eksploatuoti telkinį. „Gintaro žvalgyba, padarant didelio skersmens gręžinius marių dugne, vyktų verslininkų lėšomis“, – teigė jis.
Jau aišku, kad dėl paukščių, žuvų migracijos gintaro gavyba negalės būti vykdoma ištisus metus. Taip pat bus nustatytos kvotos: pavyzdžiui, per metus išgauti ne daugiau kaip 20–30 tonų gintaro.
Didina ir mokesčius
Preliminariais skaičiavimais, už išgautus gintaro išteklius iš Juodkrantės telkinio į valstybės biudžetą įplauktų apie 41 mln. eurų. Tačiau šia pinigų suma šalies iždas papilnėtų tik tokiu atveju, jeigu Seimas pritartų naujoms Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms. Jas rugpjūčio mėnesį palaimino Vyriausybė, tačiau parlamentas dar nesvarstė.
Pataisų esmė – keliasdešimt kartų padidinti ir diferencijuoti mokesčio už iškastą gintarą tarifai. Ligšiolinis tarifas – 20,22 euro už kilogramą – sudaro tik apie 1 proc. vidutinės gintaro žaliavos pardavimo kainos. Jis buvo nustatytas 2006 metais, bet iki šiol netaikytas, nes Lietuvoje gintaras nebuvo išgaunamas.
Siūlant didinti tarifą atsižvelgta į tai, kad gintaro žaliavos rinkos kaina per pastaruosius dvejus metus išaugo net kelis kartus. Kadangi ji labiausiai priklauso nuo gintaro frakcijos dydžio, mokesčio tarifą numatoma diferencijuoti: mažesnei nei 40 mm frakcijai, kurios kaina rinkoje svyruoja nuo 180 iki 3500 eurų už kilogramą, nustatyti 280 eurų už kilogramą tarifą, o didesnei nei 40 mm frakcijai, rinkoje kainuojančiai nuo 4685 iki 7410 eurų už kilogramą, – 900 eurų už kilogramą.
Pastarąjį kartą tik fragmentiškai gintaro telkinys prie Juodkrantės buvo žvalgytas 1992–1994 metais. Būtent po šių tyrimų ir nustatyta, kad marių dugne, apie 84 ha plote, glūdi maždaug 112 tonų vertingosios iškasenos. Tačiau kai kurie mokslininkai linkę manyti, kad šis telkinys verslui esąs neperspektyvus, nes gintaras – smulkutis, neturintis didelės ekonominės vertės. Be to, gintaras pasklidęs palyginti didelėse teritorijose ir netolygiai. Tad taikant mažiausiai frakcijai numatytą mokestį į valstybės iždą patektų ne tokios jau įspūdingos sumos, kaip prognozuojama.
Kuršių mariose gintaras buvo išgaunamas dar XIX amžiuje. Per tris dešimtmečius jo iškasta 2,2 tūkst. tonų. Gintaro įlanka XIX amžiuje./LŽ archyvo nuotrauka
Turizmui neišnaudos
Be Juodkrantės gintaro telkinio, lietuviškoje Kuršmarių dalyje yra išžvalgyti dar keturi perspektyvūs plotai kitose vietose. Juose gali būti apie 240 tonų gintaro. Todėl siekiai vien pramoniniais tikslais eksploatuoti vieną iš kelių Lietuvoje esančių Baltijos aukso klodų kai kurių specialistų vadinami didžiule klaida.
„Gintaro gavyba Kuršių mariose turi būti naudinga ne tik verslininkams, bet ir valstybei. Gintaras yra mūsų šalies įvaizdžio dalis, mūsų kultūros ir istorijos paveldas, todėl jo gavyba mariose turi būti siejama ir su turizmu, kultūros sklaida. Per darbo grupės posėdžius sakėme, kad eksploatuojant gintaro klodą dalis jo turėtų būti palikta turizmui plėtoti. Išvystytume unikalią pasaulyje pramogą, plukdytume turistus į marias pažiūrėti, kaip nedideliais kiekiais kasamas gintaras“, – LŽ sakė KNNP direktorė A. Feser.
Pasaulio gintaro tarybos narys ir kelių gintaro galerijų Vilniuje bei Nidoje savininkas Kazimieras Mizgiris LŽ taip pat teigė, kad iškasus gintarą Juodkrantėje ir jį pardavus būtų pasielgta nedovanotinai. „Juk šis mineralas yra mūsų šalies prekės ženklas, juo mes prisistatome pasauliui, juo didžiuojamės ir garsėjame. Gintaro gavybą mariose pateisinčiau tik tuo atveju, jei tai būtų panaudota Lietuvos vardui garsinti, turizmo plėtrai. Gintarą galėtume kasti nedideliais kiekiais, pavyzdžiui, po 200–300 kilogramų per metus, ir į gavybos platformą plukdytume turistus“, – aiškino jis.
Aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vedėja Toma Leonova pritarė, kad idėja plukdyti turistus yra gera, svarstytina, tačiau valdininkė abejojo, ar ji realiai įgyvendinama. „Vargu ar būtų įmanoma rengti ekskursijas į gavybos vietą, nes tai trukdytų darbininkams, reikėtų rūpintis žmonių saugumu. Analizavome teisės aktus, tačiau juose kalbama tik apie gavybą, o ne apie pritaikymą turizmui“, – LŽ sakė T. Leonova.
Jai pritarė ir LGT vadovas J. Satkūnas. Esą reikėtų keisti nacionalinius teisės aktus ir juose apibrėžti naują savoką – įteisinti turistinius naudingųjų iškasenų išteklius.
Tačiau per visus metus, kai buvo rengiami gintaro žvalgybos ir gavybos Kuršių mariose konkurso nuostatai, nė viena institucija taip ir nepasiūlė Seimui keisti Žemės gelmių įstatymo.
Rašyti komentarą