Kas sargdina klaipėdiečius

Kas sargdina klaipėdiečius

Uostamiesčio gyventojai, nors turi geresnes sąlygas grūdintis nei kiti, išsiskiria didesniu sergamumu įvairiomis ligomis, didesniu apsilankymų pas gydytojus skaičiumi, - parodė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro (VSB) atlikta uostamiesčio gyventojų visuomenės sveikatos stebėsena. Gal dėl to, kad jie kenčia nuo triukšmo, didelio išmetamų teršalų kiekio, geria vandenį, kuriame per daug fluoridų, amonio ir geležies?..

Vakar paviešintoje stebėsenos ataskaitoje apibendrinami ir analizuojami 2005-2009 metų demografinės situacijos, socialinės ekonominės būsenos, sveikatos būklės, fizinės aplinkos veiksnių, sveikatos priežiūros išteklių ir veiklos, gyvensenos rodiklių duomenys.

"Klaipėdos miesto rodikliai tokia apimtimi renkami, analizuojami, viešinami ir apibendrinami pirmą kartą. Duomenys pagal galimybes renkami bei kaupiami nuo 2005 metų ir lyginami su Lietuvos ir Klaipėdos apskrities rodikliais", - pasakojo Klaipėdos miesto VSB laikinai einanti direktorės pareigas Ineta Pačiauskaitė, stebėsenos rezultatus trečiadienį pristačiusi uostamiesčio savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje.

Serga dažniau

VSB ataskaitoje pažymima, kad 2009 metais klaipėdiečių bendrasis sergamumas piktybiniais kraujo ir kraujodaros organų, endokrininės, kvėpavimo, virškinimo, jungiamojo audinio ir skeleto, urogenitalinės sistemos, infekcinėmis ir parazitinėmis, akių ligomis buvo didesnis nei Klaipėdos apskrities ir Lietuvos gyventojų bendrasis sergamumas.

VSB duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Klaipėdoje vis daugėja sergančiųjų piktybiniais navikais, endokrininės, nervų, kraujotakos, akių, jungiamojo audinio ir skeleto sistemos ligomis, taip pat daugėja psichikos ir elgesio sutrikimų bei įgimtų formavimosi ydų.

Įdomu ir tai, kad Klaipėdoje daugėja apsilankymų pas gydytojus - tiek pirminio lygio, tiek specialistus, - ir šis rodiklis didesnis už Respublikos rodiklius.

Vyrai gyvena 11 metų trumpiau

VSB 2009 metų duomenimis, didžiausias mirtingumas yra tarp 55-74 metų vyrų bei vyresnių nei 75 metų amžiaus moterų.

Vyrai dažniau miršta nuo piktybinių navikų nei moterys, tokios pat yra ir mirtingumo nuo kvėpavimo takų, kraujotakos sistemos ligų tendencijos.

Tai, ataskaitos duomenimis, pagrindžia rodiklį, kuris rodo, jog Klaipėdos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2009 metais buvo 11 metų trumpesnė nei moterų.

Teršalų daugiau nei kitur

Klaipėda - labiau užterštas miestas nei kiti, - skelbiama VSB ataskaitoje. Čia teršalų, tenkančių vienam gyventojui, išmetama daugiau nei Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje.

Išmetamų į aplinką teršalų kiekis, skelbiama, turi tendenciją mažėti, nors sąlygiškai nedideliais kiekiais išmetamo sieros dioksido ir kietųjų medžiagų kiekis turi tendenciją didėti. Šie junginiai, ypač kartu su kitais teršalais, dirgina kvėpavimo takus, odą, akis, suaktyvina kvėpavimo sistemos ligas.

Vienas iš į aplinką išmetamų teršalų yra neišvalytos nuotėkos. Klaipėdoje jų išmetama vis mažiau, o 2008 m. buvo 0,005 proc. visų išleistų į aplinką nuotėkų.

Kenčia nuo triukšmo

2008 m. atlikti ir tyrimai parodė, kad 9,5 proc. būstų, taip pat ir gyventojų, dieną yra veikiami triukšmo, didesnio nei nustatyta ribinė vertė, o naktį veikiamų objektų ir asmenų dvigubai padaugėja.

4,4 proc. mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų kenčia dieną nuo didelio triukšmo. Ligoninių ir gydymo įstaigų, veikiamų didelio triukšmo, yra 21,7 procentai, o naktį 33,7 proc.

Triukšmas yra viena iš aktualiausių aplinkos problemų Klaipėdoje, nes jaučiamas tiesiogiai kiekvieno gyventojo.


Per daug fluoridų

2009 m., įvertinus abiejų vandenviečių vandenį, konstatuota, jog Klaipėdos geriamajame vandenyje fluoridų, amonio, bendrosios geležies normos buvo viršytos. Didžiausios koncentracijos: fluoridai - 1,68 (norma 1,5); amonis 0,84 (norma 0,50); bendroji geležis 420 (norma 200). Fluoridų koncentracijos normos neatitikimas laikėsi ilgiausiai - 365 dienas.

Amonis, skelbiama ataskaitoje, yra vienas iš sunkiausiai iš vandens buitinėmis sąlygomis (verdant neišgaruoja ir nesiskaido) pašalinamų elementų. Praustis juo galima, bet gerti vandens, kuriame viršijama norma, nepatartina.

Geležies perteklius vandenyje duoda vandeniui nemalonų skonį, tačiau nėra įrodytas neigiamas jo poveikis sveikatai.

Kita statistika

Vidutinis klaipėdiečių amžius - 39,3 metai. Tai užfiksuota 2009 metais. Per pastaruosius penkerius metus šis rodiklis turi tendenciją augti ir yra didesnis už Klaipėdos apskrities (38,6) ir Lietuvos rodiklius (39,2).

Klaipėdiečių vyrų vidutinis amžius 2009 metais buvo 36,8 metai ir turi tendenciją didėti, o moterų vidutinis amžius yra 41,3 metai, bet priešingai nei vyrų, turi tendenciją mažėti.

Klaipėdoje dažniausiai be darbo lieka 55-59 metų asmenys (2009 m. duomenys). 2007-2009 metais vidutinis nedarbo lygis Klaipėdos mieste buvo mažesnis nei Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje, tačiau turėjo tendenciją augti.

Nuo 2005 metų gyventojų Klaipėdoje sumažėjo 5333 asmenimis. 2009 metais mieste buvo 183 434 gyventojai.

Nuo 2005 metų natūrali gyventojų kaita buvo neigiama, t. y. mažėjo gyventojų skaičius dėl to, jog gimė mažiau asmenų nei mirė. Kadangi gimstamumas visoje Lietuvoje, o taip pat ir Klaipėdoje turi tendenciją didėti, o mirtingumas - mažėti, tai 2009 metais, kaip jau buvo minėta, Klaipėdoje natūralios gyventojų kaitos rodiklis įgavo teigiamą ženklą. Gimstamumas Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, didėja. 2005 m. gimusiųjų buvo 1608; 2007 m. - 1860; 2009 m. - 2256. Išvedus analizuojamų metų vidurkį, gimstamumas 2009 m. buvo 11 1000 gyventojų, tačiau nors ir pastebimos teigiamos tendencijos, rodikliai yra mažesni už 15 gyvų gimusių 1000 gyventojų per metus.

Sargdina ir iš gamyklų sklindantis kvapas

Birutė JANKUVIENĖ, šeimos gydytoja
Manyčiau, kad įtakos prastesnei nei kitų apskrities ar Lietuvos gyventojų sveikatai Klaipėdoje turi VSB išvardinti faktoriai - teršalų kiekis, normų neatitinkantis vanduo, triukšmas. Tačiau išskirčiau dar vieną faktorių - pietiniame gyvenamajame mikrorajone iš gamyklų sklindančius kvapus. Šie kvapai nuolat žmones erzina, sukelia didelį diskomfortą, nesaugumą, kad yra nuolat nuodijami. Jie bando reikalauti, piketuoti, bet niekas tiesos taip ir nepasako. Ir tie teršalai, ir pats nesaugumo pojūtis, diskomfortas silpnina imuninę sistemą.

"Ieškokite pastos be fluoro"

Paulius DEINEKA, gydytojas odontologas

Fluoridai įeina į dantų emalio sudėtį, bet jų tiek nereikia, kiek yra vandenyje ar kur kitur. Dabar fluoridų daug kur pridedama, o dantų pastoje jis išvis nereikalingas. Rimtų kompanijų dantų pastos yra visiškai be fluoro.

Fluoras yra neurotoksinas, baisus nuodas. Jis gali sukelti ne tik fluorozę, bet ir kitas ligas. Fluoras tiesiogiai veikia galvos smegenų veiklą ir hipofizę, o ji - endokrininių liaukų karalienė, reguliuoja viso organizmo endokrininę veiklą.

Žinau, kad Kretingoje, Palangoje, Klaipėdos 1-osios vandenvietės vandenyje fluoro per daug, ir vaikams fluorozė stipriai išreikšta: dantukai dėmėti, emalis ima trupėti.

Fluoro yra ne tik dantų pastoje, bet ir kramtomoje gumoje, net antidepresantuose. Jie "užglušina" žmones ir šie vaikšto apduję.

Todėl savo pacientams patariu ieškoti dantų pastos be fluoro. Jo nėra arba yra labai mažai daugelyje rusiškų pastų. Kodėl? Nes Rusija rūpinasi savo tauta, žino, kad fluoridai yra nuodai. Vandenį gerkite virintą arba gerai išvalytą.

"Vyrai - silpnoji lytis"

Aleksandras SLATVICKIS, Klaipėdos sveikatos psichikos centro vyriausiasis gydytojas
5 metai - per trumpas laiko tarpas, kad iš stebėsenos duomenų galėtum daryti reikšmingas išvadas. Visada buvo ir bus tam tikri statistiniai svyravimai. Galima kalbėti nebent apie tam tikras tendencijas. O norint ką nors drąsiai tvirtinti, reikia atlikti rimtą mokslinę analizę.

Nenuostabu, kad vyrai Klaipėdoje gyvena trumpiau. Jie visame pasaulyje gyvena trumpiau. Pavyzdžiui, Rusijoje vyrų vidutinis amžius 59 metai, moterų - arti 70. Vyrai - silpnoji lytis. Amžiaus trukmei įtaką daro paveldėjimas, žalingi įpročiai (bet, pavyzdžiui, Čerčilis rūkė ir gėrė labai daug, o pragyveno apie 90 metų). Vyrai gyvena aktyvesnį gyvenimą, dauguma jų yra lyderiai; įtakos pavojingoms ligoms atsirasti gali turėti jų atsakomybės jausmas, nesugebėjimas pakelti stresų, kitokia nei moterų hormoninė sandara.

Kad daugėja psichikos ir elgesio sutrikimų - tiesa. Bet kieno sąskaita - nedrįsčiau teigti. Mano galva, šių ligų skaičiaus pokytį lemia ir pagerėjusi diagnostika, galima daiktas, ir hiperdiagnostika. Būna, kada depresija palaikoma ir į statistiką depresijos vardu patenka trumpalaikis afektinis sutrikimas, sąlygotas išorinių faktorių (gyvenimo tempai auga, gyvenimo sąlygos blogėja). Mūsų centre naujų pacientų skaičius šiemet, palyginti su 2008-2009 metais, neišaugo.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder