Kas Klaipėdoje pažabos nemalonius kvapus?

Kvapų kontrolės aptarimą Bendruomenės sveikatos taryboje (BST) inicijavo miesto savivaldybės Tarybos narė Lilija Petraitienė, kuri, beje, yra ir BST narė. Ji išplatino viešą pareiškimą, apkaltindama įvairas institucijas, tarp jų ir BST, neveiklumu, sprendžiant gyventojams opų klausimą.

SPRENDIMAS. Bendruomenės sveikatos tarybos nariai kartu su specialistais vyks "gaudyti" kvapų į pietinę miesto dalį poilsio dieną.

Savo ruožtu BST pirmininkas prof. Artūras Razbadauskas pažymėjo, kad tvirtinant BST šių metų veiklos planą, buvo atsižvelgta į visus pasiūlymus dėl aktualių bendruomenės sveikatos klausimų, tad kiekvienas BST narys galėjo parengti atitinkamą projektą, o ne vėliau svaidytis viešais pareiškimais. "Politiniais pareiškimais gyventojų sveikatos nepagerinsime", - pabrėžė A. Razbadauskas.

Vis dėlto į L. Petraitienės iškeltą problemą operatyviai sureaguota ir, siekiant išsiaiškinti situaciją dėl nemalonių kvapų kontrolės mieste, į BST posėdį buvo sukviesti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC), Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD), miesto savivaldybės, kai kurių įmonių atsakingi asmenys.

Kvapai kelia šleikštulį

Pasak L. Petraitienės, miesto pietinės dalies - Budelkiemio, Bandužių, Kuncų, Markučių, Smiltelės, Vingio, Mogiliovo gatvių gyventojai esą metų metus prašo pagalbos iš įvairių miesto valdžios institucijų dėl sklindančių nemalonių, šleikštulį sukeliančių kvapų iš biodyzelino gamyklos "Mestilla" ir Dumpiuose esančių valymo įrenginių.

Gyventojai L. Petraitienei skundėsi, jog negali atidaryti langų, nes kvapai skverbiasi į butus, net rūbai ir visa gyvenamoji aplinka esą persismelkta to kvapo.

"Ypač kenčia vaikai ir silpnesnės sveikatos žmonės: iki pykinimo ir vėmimo, sutrinka miegas. Anot gyventojų, kvapai suintensyvėja nakties metu bei poilsio dienomis", - teigė L. Petraitienė. Politikės teigimu, susidaro įspūdis, kad atsakingos institucijos tik atsirašinėja, nes atsakymas - "skleidžiamų kvapų komisijai užfiksuoti nepavyko" tapo beveik tradicinis.

"Gyventojai savo skunduose pažymi, kad institucijos dažnai ignoruoja jų pranešimus apie aplinkos taršą. Paskutinis gautas atsakymas, kad neįmanoma sudaryti komisijos, kuri atliktų kvapų kontrolės patikrinimus ne darbo laiku - naktį ar poilsio dienomis. Kadangi kontroliuojančių įstaigų darbuotojai negali dirbti ne darbo valandomis, tuo išradingai ir naudojasi aplinką teršiančios įmonės.

Kyla pagrįstas klausimas, kam reikalingos visos šios institucijos, išlaikomos iš mokesčių mokėtojų, jei negali atlikti savo funkcijų ir apginti viešo intereso. Galbūt einama lengviausiu būdu - nieko nedaryti?" - piktinosi L. Petraitienė.

"Pagauti" kvapą sunku

Bendruomenės sveikatos tarybos nariai pažymėjo, kad gal ir nėra dėl tų sklindančių kvapų taip baisu, kad net rūbai prasmirsta, tačiau pripažino, kad problema išties opi. Tam pritarė ir kvapų kontrolę mieste atliekančios institucijos - Klaipėdos VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Karalienė.

Šiemet Klaipėdos VSC gavo 11 skundų dėl mieste sklindančių kvapų. Iš jų 6 dėl įmonės "Mestilla", 2 - dėl "Klaipėdos naftos", 1 - dėl iš Dumpių pusės (bendrovių "Klaipėdos vanduo", "Klaipėdos kartonas" nuotekų valymo įrenginiai, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartynas) sklindančių nemalonių kvapų, o dar 2 nenurodė, iš kur jaučiamas kvapas. Tiriant skundus, konkrečiai pavyko nustatyti tik iš "Klaipėdos naftos" sklindantį naftos produktų kvapą.

"Mes nesutinkame su nuomone, kad nieko nedirbame. Dėl "Mestillos" kvapų dukart buvo sukviesta komisija, tačiau dienos metu kvapų neužfiksavo. Kadangi žmonės skundžiasi, kad kvapai iš šios įmonės paaštrėja naktimis ar poilsio dienomis, prašėme aplinkosaugininkų išsiaiškinti, ar įmonė techniškai gali būtent tuo metu leisti kvapus. Beje, noriu pabrėžti, kad "Mestilloje" yra atestuotos latvių laboratorijos atliktas ūkinės komercinės veiklos sukeliamo kvapo koncentracijos modeliavimas, rodantis, jog kvapo koncentracija neviršija didžiausių normų.

Liepą surengėme išvažiuojamąjį posėdį Dumpiuose, tarėmės su įmonėmis, kad nuotekas jos galėtų tvarkyti bendrai. Kitais atvejais kvapų sklaidos įrodyti nepavyko, nes skundų autoriai nenurodė, kur ir kada būtų galima patikrinti kvapus", - pasakojo D. Karalienė. Ji akcentavo, kad didžiausia problema yra ta, jog sunku "pagauti" kvapus.

"Kvapas yra trumpalaikis, o žmonės paskambina, vieną kartą pasiskundžia, kad jaučia salstelėjusį aliejaus kvapą, o toliau nebendradarbiauja, nesudaro sąlygų tuos kvapus patikrinti. Kita vertus, nakties metu sukviesti komisiją yra sudėtinga, mes operatyvine veikla neužsiimame, iškyla įvairių problemų, nebent iš vakaro praneštų, kad jaučiamas stiprus kvapas. Kvapų komisijos darbe dalyvauja trijų institucijų atstovai - mūsų centro, aplinkos apsaugos agentūros ir savivaldybės", - sakė D. Karalienė.

Pasak specialistės, kvapo koncentracijos ribinė vertė yra pakankamai didelė - gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų sklypuose nustatyti 8 europiniai kvapo vienetai. "Kai gaunamas skundas, komisija turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Jei kvapas nustatomas, aiškinamasi, ar statiniai naudojami pagal paskirtį, ar nepažeidžiami technologiniai procesai, imami mėginiai gyvenamojoje aplinkoje, vertinama kvapo koncentracija, siunčiant mėginius į atestuotą laboratoriją Latvijoje ir kt. Paaiškėjus, kad kvapo koncentracija yra mažesnė negu 8 europiniai kvapo vienetai, skundas laikomas nepagrįstu, o jei koncentracija didesnė - įmonė turi imtis priemonių užkirsti kelią kvapų sklidimui, nustatant tam tikrus terminus", - kvapų kontrolės tvarką aiškino specialistė.

Pažeidimų yra

KRAAD Klaipėdos agentūros vedėjas Romualdas Dužinas teigė, jog nėra lengva priversti kai kurias įmones susitvarkyti taip, kad jos neskleistų kvapų. Kita vertus, nėra taip, kad atsakingos įmonės piktybiškai vengtų susitvarkyti.

"Įmonė "Mestilla" atliko kvapų modeliavimą, kvapų naikinimui naudojo aerozolius. Kai aerozoliai nepasiteisino, įrengė vadinamąsias vandens "užuolaidas". Dabar naudoja tam tikrą aparatą - skruberį. Tačiau aparatas dar nepripažintas tinkamu naudoti, nes yra technologinių pažeidimų. Birželį tikrinome įmonę ir gamyboje radome lakiųjų organinių medžiagų, kurios nebuvo numatytos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (TIPK)", - sakė R. Dužinas.

Anot jo, per dvejus metus "Mestilla" buvo bausta piniginėmis baudomis 5 kartus. Rugpjūtį įmonė pranešė, kad kvapų neutralizavimui naudos dar vieną įrenginį - ozonatorių, kuris "nukerpa" kvapo "viršūnėlę". Aš pats gyvenu tame rajone, važinėju dviračiu, kvapų kaip ir nebėra", - sakė R. Dužinas.

Į Bendruomenės sveikatos tarybos narių klausimus, kokiais atvejais įmonei galima panaikinti TIPK leidimą, R. Dužinas atsakė, kad už pažeidimus įmonei teikiami privalomieji nurodymai.

"Įmonė "Mestilla" jau yra gavusi du tokius nurodymus, numatytas priemones įvykdė. Tačiau rugsėjo pradžioje rengiamės pateikti trečiąjį privalomą nurodymą pašalinti trūkumus. Leidimą panaikinti galima tada, kai nevykdomi iš eilės du privalomieji nurodymai. Beje, įstatyme numatytas nurodymų vykdymo pratęsimo terminas, galintis užsitęsti ne vieną mėnesį", - atsakė R. Dužinas.

Jis pabrėžė, kad įmonė, iš rapsų aliejaus gaminanti biodyzeliną, neturi tokio technologinio proceso, kad koncentruotus kvapus skleistų būtent naktį. "Galbūt darbo dienomis, tas kvapas susimaišo su kitais, o naktį, poilsio dienomis ilsėdamiesi žmonės labiau jį jaučia, nors, manau, jei yra kvapas, jis vienodas ir dieną, ir naktį", - svarstė R. Dužinas. Deja, BST nariai negalėjo užduoti rūpimų klausimų pačios įmonės "Mestilla" atstovams, kurie buvo kviesti į posėdį, tačiau neatvyko.

Posėdyje nutarta prašyti Klaipėdos VSC surengti bendrą su BST nariais patikrinimą pietinėje miesto dalyje poilsio dieną, o miesto savivaldybės tarybai siūlyti apsvarstyti galimybę įrengti stacionarią taršos matavimo stotelę, jau trečią mieste, Klaipėdos laikinosios ekonominės zonos prieigose.

Mazutu nebesmirdės?

Žinia, pavasarį kilo nemažas triukšmas dėl įmonės "Klaipėdos nafta" perkraunamų naftos produktų dvoko. Gyventojai skundėsi, kad nebeperneša mazuto kvapo, baiminosi dėl poveikio sveikatai. Tuomet aplinkosaugininkai, patikrinę įmonę, nustatė kai kurių TIPK leidimo pažeidimų. "Klaipėdos nafta" ramino gyventojus, kad remngiasi įdiegti brangiai kainuojančią kvapus naikinančią įrangą ir miestiečiams nebereikės dėl to nervintis. Iš tiesų, įmonė savo pažadus vykdo. Rugpjūčio pabaigoje įmonė sulaukė pirmųjų angliavandenilių garų surinkimo įrenginio elementų - pagrindinių tecnologinių talpyklų. Rekuperatoriaus elementai technologiniame procese užtikris, kad esanti jų viduje anglis absorbuotų angliavandenilių garus ir juos pašalintų skysčių pavidalu. Numatoma, kad rekuperacijos įrenginys bus pastatytas iki Naujųjų metų.

Daug metų dvokę Dumpių nuotekų valymo įrenginiai, anot "Klaipėdos vandens" atstovų, dabar tik liekamasis reiškinys, stereotipas žmonių sąmonėje. "Nuo 2009 - ųjų metų nebeliko jokių nemalonių kvapų. Pastatyti dumblo pūdymo, biodujų gamybos ir kogeneraciniai elektros energijos gamybos, nuotekų dumblo džiovinimo įrenginiai. Dumblas bekvapis lyg juodžemis", - teigė įmonės "Klaipėdos vanduo" Nuotekų departamento direktorius Algimantas Jagnieškus, pakvietęs Bendruomenės sveikatos tarybos narius apsilankyti Dumpių nuotekų valykloje, į kurią investuota dešimtys milijonų litų.

PAŽADAI. "Klaipėdos nafta" vykdo savo pažadus nebeerzinti klaipėdiečių perkraumamų naftos produktų kvapais - iki metų pabaigos įmonėje bus sumontuotas rekuperatorius, surenkantis angliavandenilių garus.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.