Vandenyne gyvenančios ausytosios medūzos stebino poilsiautojus, mat paprastai pajūryje jos pasirodo tik rudeniop. Neseniai šiais duobagyviais žavėjosi vasarotojai Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, tad tikėtina, kad srovės juos atneš ir į Klaipėdą bei Palangą.
Anot Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjo Sauliaus Karaliaus, liepą gana neįprasta pamatyti jūrų gėlėmis vadinamų gyvių. "Matyt, paveikė ta karščio banga. Medūzos gyvena dvigubą gyvenimą: dalį jo praleidžia prisitvirtinusios prie povandeninių akmenų kaip polipai, paskui dauginasi pumpuravimosi būdu, o vėliau plaukioja vandenyje ir dauginasi lytiškai. Tos, kurios atkeliavo prie mūsų krantų, bus jaunos medūzos, atsiradusios iš pumpurų. Labai keista, nes paprastai jų sulaukiame tik rudeniop“, - LŽ sakė S. Karalius.
Lietuvos krantus medūzos pasiekė nešamos srovių, ir čia jos gali išbūti visą vasarą. „Šie duobagyviai išauga iki 30 cm, tačiau ne mūsų jūroje, o vandenyne. Mūsiškė joms pernelyg gėla. Daugiau medūzų yra vakariniuose Baltijos jūros vandenyse, iš kurių jos ir atkeliavo. Žmonėms tai nėra labai pavojingi ir nuodingi gyvūnai, nors vaikams jų liesti rankomis nepatartina. Juk mažieji labai mėgsta kišti pirštus į burną, tad į organizmą gali patekti ir medūzų dygliųjų ląstelių nuodų. Tokiais atvejais vaikus išberia, jų oda paraudonuoja“, - perspėjo specialistas.
Muziejaus darbuotojas priminė, kad dabar galima išvysti mažyčių, vos 2 ar 5 centų dydžio medūzų, tačiau vasaros pabaigoje jos bus didesnės. „Jei išgyvens. Na, o kaip atrodo suaugusios ausytosios medūzos, galima pamatyti mūsų muziejaus akvariume. Čia jos yra 20 cm skersmens. Tai okeaninė, rytinės Atlanto pakrantės Europoje rūšis. Atlanto vandenyne druskingumas siekia 30-35 promiles, o mūsų jūroje – tik 7-8 gramus druskos viename litre vandens“, - teigė jis.
Beje, medūzos neturi smegenų. Jas atstoja išsišakojusi nervų receptorių sistema, kuri jautriai reaguoja į kvapus, šviesą, kitus signalus.
Rašyti komentarą