Karklės prieplaukai siekiama šimtaprocentinės paramos

Trečiadienį Klaipėdos savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje vėl iškeltas žvejų prieplaukos statybos Karklėje klausimas. Pasirodo, nors visos institucijos prieplaukos statybai pritarė ir jai jau užtikrinta 80 proc. - 15 mln. litų parama, kol kas nėra visiškai apsispręsta, kaip ir už kiek statyti šią prieplauką, mat tikimasi gauti arba šimtaprocentinę paramą, arba likusius 20 proc. surinkti, pavyzdžiui, iš Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila pasakojo, jog patys žvejai negali prisidėti 20-čia procentų, t.y. 3-4 mln. litų. Anot jo, prieplauka Karklėje būtų visuomeninės paskirties, todėl būtų gerai, jog 15 mln. litų parama būtų šimtaprocentinė, o ne dalinė, arba šiuo metu reikalingus 20 proc. skirtų savivaldybės.

Pasak A. Bargailos, yra numatyti keturi prieplaukos variantai. Kol kas nenutarta, kuris iš jų būtų įgyvendinamas. Brangiausias kainuotų 23 mln. litų, tačiau būtų galima išsiversti ir su 15, jeigu nereikėtų ieškoti papildomų kelių milijonų.

Karklės žvejų prieplaukoje, 1,2 ha sausumos ir 2,5-3 ha vandens teritorijoje, įsikurtų Baltijos jūros priekrantės žvejai. Penkerius metus tik jie čia ir darbuotųsi, vėliau būtų galima galvoti ir apie pramoginių laivų įkurdinimą.

Jau yra atlikta galimybių studija, poveikio aplinkai vertinimas. Klaipėdos rajono savivaldybė Žvejų prieplaukos Karklėje statyboms pritaria.

Jeigu nepavyktų gauti šimtaprocentinio finansavimo, Tarybos narys Vdmantas Plečkaitis siūlė pagalvoti apie galimybę prie prieplaukos statybos trūkstamais 20-čia procentų prisidėti Klaipėdos miesto, rajono, galbūt net Palangos savivaldybėms.