Karklės paplūdimys ruošiasi detaliajam planui

Klaipėdos rajono savivaldybė pernai pradėjo įgyvendinti tarptautinį projektą, kurio viena iš veiklų – parengti Karklės paplūdimio infrastruktūros detalųjį planą.

Pirmajame interesų grupių dėl minėto plano susitikime, kuriame dalyvavo savivaldybės administracijos, Pajūrio regioninio parko, Gargždų turizmo informacijos centro darbuotojai, rajono politikai, Karklės gyventojai, kiti susidomėję asmenys, daugiausia diskusijų kilo dėl nagrinėjamos paplūdimio teritorijos, infrastruktūros objektų, svarstyta galimybė suderinti paplūdimio įrengimą su uostelio statyba.

Biudžetas - per 5,2 mln. eurų

Klaipėdos rajono savivaldybė drauge su dar 23 partneriais iš Baltijos jūros regiono šalių pernai pradėjo įgyvendinti projektą "Klimato kaita: poveikis, kaštai ir prisitaikymas Baltijos jūros regione“. Jis skirtas sutelkti dėmesį į neišvengiamas Baltijos jūros regionui gresiančias problemas, susijusias su klimato kaita. Visas projekto biudžetas viršija 5,2 mln. eurų.

Trejus metus truksiančio projekto veiksmai Lietuvoje sutelkti į dvi tiriamąsias teritorijas – Klaipėdos miestą ir rajoną. Klaipėdos rajone nagrinėjamos dvi problemos. Viena iš jų – klimato kaitos poveikis požeminiam vandeniui ir jo hidrocheminei sudėčiai.

Kita – galimų klimato kaitos pasekmių įvertinimas teritorijų planavime, rengiant Karklės paplūdimio infrastruktūros detalųjį planą. Įgyvendinus projektą rajone bus priimtas politinis sprendimas dėl klimato kaitos priemonių įgyvendinimo ir parengtas detalusis planas.

Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Stirbytė informavo, kad šiuo metu jau yra surinktos detaliojo plano sąlygos ir artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas detaliojo plano rengimo paslaugai pirkti.

Pasiūlė įtraukti Kukuliškius

Paaiškėjo, kad detaliuoju planu nagrinėjama teritorija driekiasi nuo Placio rezervato iki Olandų kepurės (1,2 km pajūrio ruožas). Tarybos narys bei Turizmo tarybos pirmininkas Algirdas Liaudanskis pasiūlė neapsiriboti minėta teritorija ir ją praplėsti iki Klaipėdos miesto, įtraukiant ir Kukuliškių kaimą.

Beje, jis, kaip Turizmo tarybos pirmininkas, yra pateikęs Kukuliškių kaimo gynybinių įtvirtinimų teritorijos vystymo planą, kuriame minima teritorija numatyta kaip rekreacinės paskirties. Joje būtų galima vystyti poilsinį, pažintinį, kultūrinį–istorinį, vandens, verslo ir kitokį turizmą. Kaip vienas iš planuojamų turizmo objektų šiame plane – numatyta teritorija kempingui.

Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis pabrėžė, kad Tarybos narys pateikė gerą pasiūlymą – Kukuliškius išties būtina įtraukti į planuojamą teritoriją.

Kalbėta apie prieplauką

Savivaldybės teritorijų planavimo specialistė informavo ir apie prieplaukos atsiradimo detaliajame plane galimybę. Ji taip pat akcentavo, kad šiuo metu poveikio aplinkai vertinimo dokumentai dėl prieplaukos atsiradimo prie Rikinės upelio dar nėra patvirtinti.

Susitikime dalyvavęs Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir projektavimo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Rymas Žaromskis akcentavo, esą prieplauka Karklėje anksčiau ar vėliau turi atsirasti: "Jeigu neišspręsime šio klausimo šiandien, rytoj turėsime grįžti su kitomis idėjomis. Juk Lietuva vienintelė iš Baltijos jūros valstybių neturi prieplaukos atviroje jūroje“.

Jis pasiūlė paplūdimį rengti šiaurinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje, mat ten yra mažiau riedulių, daugiau smėlio. Universiteto atstovas taip pat teigė, kad Lietuvoje nėra gerai sutvarkytų paplūdimių, o pavyzdžių pasiūlė paieškoti kaimyninėje Latvijoje.

"Mūsų kranto infrastruktūra liko tokia, kokia buvo sovietiniais laikais. Reikia gerai apgalvoti, kuo žmonės užsiims paplūdimyje, suskirstyti jį į aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonas. Pavyzdžiui, Ventspilyje įrengtos stacionarios vaikų žaidimų aikštelės, promenada, kiti žmonių traukos objektai. Taip pat būtina numatyti, kaip prie jūros privažiuoti su vandens motociklais, kitu vandens transportu“, - teigė jis.

Rūpinasi ir bendruomenė

Karklės gyventojų vardu pasisakė net kelių bendruomenių atstovai. A. Urbis domėjosi krantų tvarkymo priemonėmis bei paplūdimio priežiūros sistema: "Norėtume, kad projekte būtų numatytos priemonės apsaugoti pajūrio krantus bei Karklės senąsias kapinaites. Taip pat pageidaujame, kad būtų ne tik sukurta paplūdimio infrastruktūra, bet ir veikianti paplūdimio priežiūros sistema – nuolat išvežamos šiukšlės, prižiūrimi tualetai, budėtojų gelbėtojai, medicinos darbuotojai.“ Savivaldybės atstovė Jurgita Stirbytė patikino, kad kranto apsaugos priemonės plane tikrai bus numatytos.

Dar vieną Karklės bendruomenę atstovaujantis Romualdas Jokubauskis piktinosi, kad Karklė traktuojama kaip etnokultūrinis draustinis, kurio esą faktiškai nėra: "Tai lyg parodija. Esame kaip priedas prie etnokultūrinio draustinio, negalime verstis ta veikla, kuria norime: žvejybiniai reikalai ribojami, pramogų paslaugų neleidžiama vystyti.“

Jurgita Stirbytė atsakė, kad šis klausimas ne detaliojo plano esmė, mat tai apsprendžia Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas.

Akcentuota klimato kaita

Be Karklės paplūdimio infrastruktūros detaliojo plano svarstymo, kalbėta ir apie klimato kaitos įtaką Klaipėdos rajonui. Atvykę svečiai iš Vilniaus universiteto ir Lietuvos geologijos tarnybos pristatė pranešimus apie klimato kaitą ir galimus jos padarinius Lietuvos pajūryje ir apie Karklės paplūdimio geologines sąlygas, hidrogeologijos procesus ir išteklius.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Karklėje 100–200 metrų gylyje yra gėlas vanduo. Išgręžus gręžinius juo galėtų būti aprūpinti paplūdimiai (gėlas vanduo – vienas iš mėlynosios vėliavos reikalavimų) bei gyvenvietė. Kaip teigė karkliškiai, dauguma gyventojų susiduria su gėlo vandens trūkumu.

"Manau, Karklėje turėtų būti ne mažiau kaip 3 gręžiniai gyventojams ir bent 1 paplūdimiams. Be abejo, jie turėtų būti įrengiami su ta perspektyva, kad ateityje reikės visiems prisijungti prie centralizuoto vandentiekio“, – sakė A. Urbis, siūlydamas savivaldybei parengti gręžinių Karklėje detalųjį planą.