Ant neaukšto kalnelio įrengtos kapinės yra nebenaudojamos, joje dar išlikę XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje palaidotų lietuvininkų antkapiai. Objektas – kultūros paveldas, todėl bet kokia žmogaus ūkinė veikla jame yra draudžiama.
Nepaisant to, šių eilučių autoriui pavyko užfiksuoti neseniai nukastą pietinį kapinaičių šlaitą. Sprendžiant iš automobilio vėžių šalia kasimo vietos, kapinės ardomos seniai ir nuolat.
Blogiausia, kad šios kapinės bent ant šalia pastatyto oficialaus kultūros paveldo objektą žyminčio stendo datuojamos IX-XVII a. Kitaip tariant, šioje vietoje galėjo būti palaidoti ir už puskilometrio esančių XIII a. sunykusios kuršių Žardės pilies ir gyvenvietės žmonės.
„Viršūnė... Apskritai visas Žardės archeologinis kompleksas yra labai svarbus Klaipėdai. Ten juk yra kuršiškasis miesto lopšys, buvęs vikinginiame periode klestėjęs miestas. O senosios Žardės kapinaitės yra galbūt įkurtos ne bet kur, o ant buvusių kuršių kapų. Todėl kasti smėlį iš tų kapinačių šlaitų yra didžiulis nusikaltimas archeologijai, istorijai“, - portalui lzinios.lt sakė Klaipėdos universiteto mokslininkė dr. Silva Pocytė.
Ji niekaip nesuvokė, kaip galima ardyti ir kastuvais kasti smėlį iš pačių kapinių, kur bet kada gali išlįsti žmogaus kaulai, karstų likučiai.
Apie vandalizmą Žardės kapinaitėse sužinojęs minėtos teritorijos archeologinį kompleksą ilgai tyręs archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys sunkiai rinko žodžius.
„Čia nėra ką komentuoti. Absurdas ir vandalizmas, neteisėtas kultūros paveldo niokojimas. Jie patys nežino, kur kapsto, nes toje vietoje esu radęs ir I-XI amžių gyvenvietės pėdsakų“, - sakė jis.
Archeologas pridūrė, kad bet koks kasinėjimas toje vietoje, kur yra ar gali būti archajiški paminklai, tolygus pergamento su parašyta mūsų istorija sudeginimui.
„Žmonės, ypač vadinamieji juodieji archeologai, to nesuvokia. Kapstant ne profesionalui yra ardomi, naikinami kultūriniai sluoksniai, kurie mokslininkams yra vertingas informacijos šaltinis. Jis prarandamas negrįžtamai“, - teigė J.Genys.
Kapinaitės ne tik niokojamos vandalų, bet ir šiukšlinamos: jų priegos paverstos nelegaliu sąvartynu.
„Už kultūros paveldo niokojimą, nelegalų kasinėjimą archeologinėje vietoje gresia bauda nuo 500 iki 3000 litų. Nuvažiuosime ir surašysime pažeidimo fiksaciją. Supraskite, kad reikia pagauti vandalus už rankos, kitaip jų nenubausi, tačiau po jūsų pranešimo dažniau ten lankysimės“, - teigė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Rašyti komentarą