Kamino dar nepriglaudė niekas

Senas kaminas ir toliau vilioja nutrūktgalvius bei pūstelėjus stipriam vėjui barsto aplink save plytgalius.

Tiesa, Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius abejoja, ar statinys kelia grėsmę, tačiau sutinka, kad jo likimo klausimą išspręsti reikėtų.

"Tačiau norint ką nors daryti reikia, kad jis kam nors priklausytų", - pabrėžia jis.

Anksčiau kaminas priklausė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tačiau panaikinus šią instituciją, anot G. Pociaus, niekas nepasirūpino jo perduoti savivaldybei - nėra jokių dokumentų. Dabar juo esą turėtų rūpintis Aplinkos ministerija.

Tuo tarpu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjos Lilijos Misiulienės teigimu, kamino priežiūra jau seniai yra savivaldybės rūpestis - po apskrities viršininko administracijos panaikinimo ypatingi statiniai buvo perduoti būtent šiai institucijai.

"Centrinė valdžia numetė savivaldybėms savo deleguotas funkcijas be jokio finansavimo, tačiau iš šventos dvasios niekas nevyksta. Savivaldybė tos naštos negali panešti, nes nėra pečių", - sutikti su tuo nenorėtų G. Pocius.

Vis dėlto, anot jo, savivaldybė kaminą prižiūri, tačiau vienas dalykas esąs prižiūrėti bei prognozuoti grėsmę, o visai kas kita - tvarkyti.

Viešojoje erdvėje kurį laiką vyko diskusijos apie tai, jog kaminą reikėtų sutvirtinti ir išlaikyti kaip inžinerinio paveldo objektą, taip pat yra buvę kalbų ir apie tai, jog jį reikėtų paprasčiausiai nugriauti.

"Vieni svarsto taip, kiti taip, bet kad svarstymai įgautų apčiuopiamą kūną, tas statinys turi kam nors priklausyti", - sakė G. Pocius.

Plytinės kaminas kaip statinys dokumentuose pirmą kartą buvo paminėtas 1907 metais statant Purmalių plytinę. Ji nebeveikia jau keletą dešimtmečių. Į kultūros vertybių sąrašą kaminas neįtrauktas.