Kalendoriuje - žiema, o už lango - žiedai

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė pripažino, kad pastaruoju metu vis daugiau augalų skleidžia žiedus.

"Patys stebimės - kas bus toliau? Mes juokaujame, kad augalai be žiedų kaip ir nenustojo būti. Tai našlaitės, tai kiti augalai dar žydi iš rudens, o dabar jau kiti krauna pumpurus ir skleidžiasi žiedeliai. Tai nenutrūkstamas procesas, nes vis dar tęsiasi žydėjimas rudeninių augalų, kurių nenušaldė žiema, o kai kurie pavasariniai augalai žydi to pavasario nesulaukę", - pasakojo A. Klimienė.

Pasak jos, tarsi pavasarį elgiasi ir medžiai, ir krūmai, ir žoliniai augalai. Pašnekovės teigimu, anksčiau yra buvę, kad augalai dar žydėdavo gruodį, kai užsitęsdavo ruduo. Vis dėlto žiedai sausį yra retesnis atvejis.

"Gal prieš dešimtmetį yra buvusios tokios klimato sąlygos kaip dabar. Tai nėra dažnas dalykas, tai nėra įprasta", - pabrėžė A. Klimienė.

Botanikos sodo vadovė svarstė, kad jeigu pasikeistų orai ir taptų tokie, kokie įprastai būna žiemą, žiedai nušaltų. Jeigu masiškai žydi, pavyzdžiui, vaismedžiai, tai gali lemti prastesnį derlių. Jeigu bus sniego, maži augalai gali sėkmingai peržiemoti po juo.

"Kol kas didesnio nuostolio nematyti. Šiaip tai, žinoma, alina augalus, nes jų vegetacija mūsų klimato zonoje baigiasi rudenį, žiemą jiems yra poilsis, o pavasarį jie vėl žydi ir brandina sėklas. Ta žiema dabar jiems lyg ir poilsis, bet lyg ir ne. Daugelis augalų yra sutrikę - lyg ir pumpurai sukrauti, lyg ir skleidžiasi, lyg ir ne, tai jaučiasi", - šypsojosi A. Klimienė.

PAVASARIS sausio mėnesį atėjo ir raktažolėms, gvaizdėms, medetkoms ir kitiems augalams. KU Botanikos sodo nuotr.

Aktyvesni ne tik augalai, bet ir žmonės. Botanikos sodo darbuotojus maloniai stebina tai, kad žmonės sode lankosi ir žiemą.

Nuostabiais žiedais džiaugiasi ir Kretingos rajone įsikūręs japoniškas sodas. Jo įkūrėjai dalijasi žydinčių rožinių sakurų, japoninių hamamelių ir žalčialunkių, lazdynų nuotraukomis, o netrukus turėtų pražysti ir heleborai. Sodo prižiūrėtojai sako, kad tokį gausų augalų žydėjimą sausio mėnesį mato pirmą kartą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,6 °C – nuo 1961 m. šiltesnis gruodis buvo tik 2006 m. (4,3 °C) ir 2015 m. (2,7 °C). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir Laukuvoje (1,5–1,9 °C), šilčiausia – pajūryje (3,9–4,4 °C).

Sausio pirmąsias dešimt dienų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,3 °C (teigiama 6,0° anomalija): nuo 0,6 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 4,9 °C pajūryje. Aukščiausia oro temperatūra siekė 4–8 °C, Nidoje - 8,6 °C.

Prognozuojama, kad likusią šią savaitę ir kitos savaitės pradžioje oro temperatūra Klaipėdoje taip pat bus pliusinė.

Beje, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad sausio 15 d. didesnėje Lietuvos dalyje buvo pasiekti nauji šilumos rekordai, o nuo šių metų sausio 15-osios dienos absoliutus aukščiausios temperatūros rekordas priklauso Mažeikiams - 8,6 °C.