Jūra poilsiautojams vis dar iki kelių

24 km Palangos ir Šventosios paplūdimių ruožą šiemet prižiūrėjo pusšimtis gelbėtojų, keli iš jų tradiciškai atvyko iš Lietuvos kūno kultūros akademijos, su kuria Palangos gelbėjimo stotis bendradarbiauja jau kelerius metus.

Paplūdimiuose veikė 11 gelbėtojų postų, esant reikalui, jie visą parą galėjo pasinaudoti turima technika - 4 keturračiais motociklais, 2 visureigiais, 7 vandens motociklais ir 2 motoriniais laivais.

TRAUKA. Pastebima, kad kiekvieną vasarą pasitaiko atvejų, kai tenka gelbėti nuo jūros tilto nušokusius ar nukritusius žmones.

Sezonas baigėsi, prasidėjo kruopšti jo analizė, vertinamas darbas ir ieškoma galimybių, kaip dar labiau pagerinti situaciją prižiūrimuose paplūdimiuose. Gelbėtojų darbą netrukus įvertins ir kurorto valdžia.

Ir vėl Šventoji

Šį sezoną Palangos gelbėtojų prižiūrimoje teritorijoje išgelbėti 48 skęstantys žmonės, nuskendo du - juos Baltija ir vėl pasiglemžė Šventojoje, o vieną - vietoje, kurioje nelaimės tikimybė itin didelė: prie senojo molo liekanų. Čia dėl didžiulių povandeninių sūkurių maudytis griežtai draudžiama, tačiau ne visi poilsiautojai to paiso.

"Nors daug apie tai kalbama, perspėjama, tačiau žmonės nepasimoko. Spygliuotos vielos juk neuždėsi, o jeigu ir uždėsi - pereis", - pažymi poilsiautojų saugumu paplūdimiuose jau penktus metus besirūpinančio Palangos Vandens motociklų klubo direktorius Julius Tomas Žulkus.

Pačioje Palangoje jis išskiria vienintelę "juodąją dėmę" - kurorto simboliu laikomą tiltą.

"Žmonėms nuolat knieti nuo jo nušokti. Paskutinį kartą į jūrą įkrito tilto turėklais pasivaikščioti nusprendęs neblaivus Rusijos pilietis. Jį, kaip ir kitus, teko traukti mūsų gelbėtojams", - pasakojo J. T. Žulkus.

Anot jo, šiemet be didesnių nesklandumų praėjo ir du savaitgaliai, kurių metu į Palangą atvyko šimtai tūkstančių poilsiautojų, nors tokiais atvejais darbo, žinoma, padaugėja.

"Sulaukiame žymiai daugiau skambučių dėl pasimetusių vaikų ar priekaištų dėl neišvežtų šiukšlių. Tačiau kai ramus vanduo, pusė milijono žmonių paplūdimiuose - ne problema. Daugiau bėdų galima sulaukti kai poilsiautojų mažiau, bet jūra banguota, o vanduo šiltas - į jį veržte veržiamasi. Žmonėms, kaip sakoma, jūra iki kelių", - sakė klubo direktorius.

Prevencija - nuolatinis darbas

Siekdami išvengti nesklandumų Palangos gelbėtojai nuolat skiria daug dėmesio poilsiautojų prevencijai.

Paplūdimiuose yra įrengti informaciniai skydai, veikia garsinis radijas, jūroje tiesiamos specialios raudonos juostos, žyminčios maudyklų ribas. Kartais rengiami specialūs reidai, kurių metu kontroliuojama, kaip laikomasi Palangos savivaldybės patvirtintų paplūdimių bei saugaus elgesio vandenyje taisyklių, už jų pažeidimus skiriamos baudos. Jos gresia už alkoholio vartojimą, draudimo nesivesti naminių augintinių į paplūdimį nesilaikymą, vaikų nepriežiūrą ir kt.

Be to, itin dažnai bendradarbiaujama su policija, gelbėtojų stoties vadovas ir dar keturi jo kolegos praėjusią vasarą tapo policijos rėmėjais.

Tačiau ne tik pačios geranoriškiausios priemonės, bet ir kraupūs pavyzdžiai dalies poilsiautojų nepriverčia susimąstyti.

"Iš patirties žinome, kad poilsiautojas į jūrą veržiasi net tada, kai netoli ištraukiamas skenduolis. Lipa tiesiog jam per galvą", - sakė J. T. Žulkus.

Žmonės, pasak jo, į gelbėtojų darbą reaguoja įvairiai.

"Visokių nuomonių yra, bet visiems neįtiksi. Aišku tik tiek, kad žmonės mūsų darbą įvertina tik nelaimės akivaizdoje", - teigė Palangos gelbėtojų vadovas.

Kompromisas - gelbėjimo liemenės

Gelbėjimo stoties vadovas Jonas Pirožnikas sezoną apibūdino kaip amerikietiškus kalnelius - teko ir aukštyn kilti, ir žemyn leistis. Jo teigimu, gelbėtojai kasmet ieško ir savo darbe pritaikyti bando įvairias naujoves, kurios darbą paverstų efektyvesniu, o juo patenkinti liktų ir patys gyvybės sargai, ir poilsiautojai.

Praėjusią vasarą itin pasitvirtino siūlymas paplūdimių lankytojams maudytis su gelbėjimo liemenėmis.

"Suprantame poilsiautojus, kurie atvyko iš toli, o jų atostogų metu jūra banguota. Radome su jais kompromisą - pasiūlėme maudytis su gelbėjimo liemenėmis, su kuriomis nuskęsti neįmanoma. Žmonės tai įvertino. Jie teigė, kad ne tik jautėsi saugiai, bet ir suprato, kokia pavojinga banguojanti jūra, kai pajuto, kad juos neša srovė", - pasakojo patyręs gelbėtojas J. Pirožnikas.

Anot jo, šiuo pasiūlymu pasinaudojo per 2 tūkst. žmonių.