Jūra pasiglemžė dalį paplūdimių smėlio

Stichinės ribos nepasiekė

Belaukdami pirmosios šiais metais audros sinoptikai prognozavo, jog sausio 4-osios rytą, apie 7–10 val. pajūryje vakarų vėjas sustiprės iki stichinio – 28 m/s, pietryčių Baltijoje ir Kuršių mariose vakarų vėjas sustiprės iki stichinio 28–30 m/s. Prognozės išsipildė tik iš dalies: stichinė riba pasiekta nebuvo. Apie 9.30 val. Jūrinių prognozių skyriaus budintys sinoptikai, Klaipėdos uosto akvatorijoje 24 m aukštyje išmatavę vėjo greitį, nustatė, jog ten jis siekė 26–27 m/s. Prie žemės vėjo greitis buvo 20 m/s, bangų aukštis siekė 4–5 metrus.

Laivyba Klaipėdos uoste buvo sustabdyta, neplaukė per Kuršių marias keliantys keltai.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ duomenimis, nuo vidurnakčio iki šeštadienio ryto be elektros buvo apie 3 tūkst. klientų. Klaipėdos regione be elektros buvo likę daugiau nei 1 tūkst. klientų, gedimai buvo miškingose vietovėse Kretingos–Plungės tinkle.

Nors nuo stipraus vėjo virto medžiai, lūžo jų šakos, Klaipėdos regione ugniagesiai-gelbėtojai buvo kviesti tik dukart: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nuo vidurnakčio iki šeštadienio ryto buvo gauti du pranešimai dėl virtusių medžių Skuodo rajone.

Kretingoje išvertė medį

Audra neaplenkė ir Kretingos: stiprus vėjas mieste laužė šakas, Palangos gatvėje, atkarpoje arčiau Pryšmančių, išvertė pakelėje augusį seną medį.

„Medis buvo pusiau nudžiūvęs, tad vėjas išvertė jį su visomis šaknimis, – „Pajūrio naujienoms“ sakė SĮ „Kretingos komunalininkas“ vyriausiasis vadybininkas Stasys Perkauskas. – Laimei, medis griuvo ne ant važiuojamosios gatvės dalies, bet į kitą pusę, į pievą.“

Pasak S. Perkausko, komunalininkai išvartą jau sutvarkė: nugenėjo šakas, supjaustė kamieną, visą medieną sukrovė pakelėje. Antradienį mediena bus išvežta į įmonę „Kretingos šilumos tinklai“.

„Daugiau rimtesnės žalos audra nepridarė – vėjo išlaužytas šakas mieste mes jau sutvarkėme“, – sakė „Kretingos komunalininko“ atstovas.

Nuplovė dalį smėlio

Su nerimu kiekvienos audros laukia palangiškiai – kaskart stipresnio vakarų krypčių vėjo genamos bangos atima dalį smėlio, susiaurindamos ir taip ne pačius plačiausius Palangos centrinių paplūdimių ruožus.

„Šįkart didesnės žalos paplūdimiams nebuvo padaryta – kaip ir po kiekvienos stipresnės audros jūra pasiima dalį smėlio, o atsitraukdama jį grąžina. Nors šeštadienio rytą bangos atsirisdavo iki pat kopų, paties kopagūbrio jos nepaplovė“, – paaiškino UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius.

Jūra pasiglemžė dalį kopas saugančių žabų ir šakų klojinių, dar šiek tiek susiaurino paplūdimį, smarkiau nukentėjusį 2017-aisiais. Paplautas ir į šiaurę nuo jūros tilto esanti paplūdimio ruožas, į kurį 2018 metų pavasarį iš Šventosios buvo atvežta 10 tūkst. kubinių metrų smėlio, tačiau šį ruožą jūros bangos siaurina kaskart, kai tik kyla didesnis vėjas.

Nuardė kopagūbrį

Per pastarąjį dešimtmetį Palangos paplūdimiai dukart buvo smarkiai nukentėję nuo audrų. 2009-ųjų spalį siautusi vėtra paplovė dalį kopagūbrio, esančio į pietus nuo jūros tilto Birutės kalno link. Tada jūra pagraužė kopas, suformuodama 4 metrų skardį, paplūdimio bebuvo likę vos keliolika metrų, o į šiaurę nuo tilto 400 metrų ruože jo beveik išvis nebebuvo.

„Vaizdas buvo siaubingas, net verkti norėjosi. Ir nors prieš tai dalis paplūdimių buvo pamaitinti smėliu, viskas buvo išplauta į jūrą“, – prisiminė tai, ką išvydo po audros, tuo metu „Palangos komunaliniam ūkiui“ vadovavęs Kretingos rajono tarybos narys Konstantinas Skierus.

Pasak jo, antrą kartą labai stipriai paplūdimiai nukentėjo 2015 metų sausio viduryje. Felikso vardą gavusi audra perpus susiaurino Palangos paplūdimius. Smėliu, atplukdytu iš Juodkrantės, 2011 ir 2012 metų pavasariais pamaitinti ir iki 120 metrų plotį centriniuose paplūdimiuose pasiekę smėlio ruožai sumažėjo daugiau nei perpus – iki 50 metrų.

„Per vienuolika mano darbo Palangoje metų teko matyti ne vieną stiprią audrą, bet šios dvi buvo smarkiausios. Ir nors kiekvienų metų pavasarį komunalininkai tvirtindavo kopas, pindami žabtvores, o ruožuose, kur labiausiai pustomas smėlis, klodavome jį sulaikančias kasmet genimų mieste medžių šakas, šios priemonės padeda tik nuo nedidelių audrų ir netrukdo jūrai pasiimti smėlį“, – sakė K. Skierus.

Paplūdimius vėl maitins smėliu

Nors pirmoji šių metų audra pasigailėjo centrinių Palangos paplūdimių, kasmet siaurėjantis jo ruožas kelia rūpestį. Tad buvo nuspręsta pakartoti pasiteisinusią praktiką pamaitinti paplūdimius iš Baltijos jūros, Preilos–Juodkrantės šiauriniame poligone, 60–70 metrų nuo kranto iškastu smėliu: iš viso planuojama platinti beveik 2,5 kilometro ilgio pajūrio ruožą į abi puses nuo jūros tilto.

Ruože nuo Birutės kalno iki Palangos tilto, siekiančiame 1,68 km, ir 0,7 km ruože nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių planuojama išpilti apie 180 tūkst. kubinių metrų smėlio. Čia paplūdimiai turėtų paplatėti iki 70 metrų.

Darbus, kurie turėtų kainuoti apie 3 mln. eurų ir bus finansuojami iš europinių lėšų, planuojama vykdyti balandžio–gegužės mėnesiais ir baigti iki vasaros sezono pradžios.

„Palangos komunalinio ūkio“ direktorius G. Valinevičius sakė, kad šiuo metu Aplinkos ministerija vykdo tarptautinius viešuosius pirkimus darbus vykdysiančiam rangovui parinkti.