Jolanta Norkienė - entuziastė "iš niekur"

Klaipėdiečiai, nustebinti moters, kuri ėmėsi misijos prikelti naujam gyvenimui miesto Poilsio parką, nežaboto entuziazmo, dažnai teiraujasi - kas ji yra, kas ją skatina ir veda į priekį?

Išgirdę, kad ji neatstovauja jokioms institucijoms ar politinėms organizacijoms ir jau daugelį metų dirba buhaltere, daugelis nustemba dar labiau. Tuo, ką jai suteikė visuomeninė veikla, stebisi ir pati J. Norkienė. "Įgavau neįkainojamos patirties, susiradau gausybę draugų ir, atrodo, gyvenime nebuvau tokia laiminga, kaip dabar", - prisipažįsta ji.

Per kiek ilgiau nei pusmetį idėja surengti talką klaipėdiečių užmirštame senajame miesto Poilsio parke išaugo iki visuomeninės organizacijos, judėjimo puslapis socialiniame tinkle "Facebook" subūrė arti 2 000 bendraminčių, o J. Norkienė tapo viena žinomiausių uostamiesčio visuomenės veikėjų. Pastarojo fakto ji nė kiek nesureikšmina.

"Nominacija - ne mano, o visų šiame judėjime dalyvaujančių klaipėdiečių įvertinimas", - įsitikinusi moteris.

Pradėję nuo talkos miesto parke, judėjimo dalyviai iki šiol spėjo surengti Tarptautinei vaikų dienai, Jūros šventei bei Rugsėjo 1-ajai skirtus renginius parke, o praėjusią savaitę - ir jo istorijai apžvelgti ir ateičiai apsvarstyti skirtą konferenciją.

Drauge nuolat buvo bendraujama su miesto savivaldybės administracija, kuri per tą patį laikotarpį keliskart patikino, kad seniai suplanuotas parko gaivinimas "tuoj tuoj" pajudės. Naujausiais duomenimis - jau kitą vasarą.

"Sulauksime ir prisidėsime, - nenusivilia ir nenuliūsta J. Norkienė. - Svarbiausia, ką parodė mūsų veikla - klaipėdiečiai nori, kad ši vieta atgimtų. Norėtųsi valdžios aktyvumo sprendžiant tokias problemas, bet visko jai užkrauti nėra pagrindo. Parkas - žmogaus ir gamtos kūrinys. Net jį sutvarkius jam nuolat reikės visų klaipėdiečių rūpesčio. Aptverti visą parką tvora, ko gero, neįmanoma, bet visi kartu galime aptverti jį savo gerumu. Turėtume jaustis savo miesto šeimininkai, nes kartu galime labai daug."

Pasak J. Norkienės, be planų išleisti knygą apie parko istoriją, pavasarį vėl rengti talką, yra kilę ir daugiau idėjų.

"Turime apibendrinti klaipėdiečių apklausos metu išsakytus siūlymus, pateikti visą informaciją interneto svetainėje, norėtume pagerbti žmones, kurie išleido knygas apie Klaipėdą, - vardijo ji. - Uostamiestyje gausu švietimo įstaigų, kurių studentai savo darbuose gvildena Klaipėdai aktualias kraštotvarkos problemas, tačiau kažkodėl jų darbai atgula į stalčius. Galų gale uostamiestyje yra ir daugiau apleistų žaliųjų zonų. Visoje Lietuvoje yra 200 parkų, iš jų prižiūrima tik 30."

Naujai atrasta bendrystė leidžia prikelti daugybę pamirštų dalykų.

"Ne vienas parko kaimynystėje gyvenantis klaipėdietis sakė: "Jau dešimt metų su kaimynu nebuvau gėręs arbatos ir kalbėjęsis, o po jūsų renginių susitinkame ir bendraujame." Manau, miestelėnų bendravimas ir draugystė - viena didžiausių mūsų veiklos pridėtinių verčių", - šypsosi entuziastė.