Jėgainių projektui - klaipėdiečių strėlės

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad UAB "Renerga" Baltijos jūros Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje planuoja įrengti apie 300 MW galios vėjo elektrinių parką, kuriame būtų 60 malūnų. Jį planuojama statyti nuo 19 iki 35 km nuo kranto. Tikimasi, kad nuo 80 iki 100 metrų aukščio malūnų nuo kranto neturėtų matytis. "Gėrėtis saulėlydžiu nuo Palangos tilto poilsiautojams jie trukdyti neturėtų", - juokavo Ramunė Staševičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė.

Tačiau svarstant atliekamos priešprojektinės studijos ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą Klaipėdos miesto savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto nariai ir uostamiesčio administracijos atstovai pasigedo daugybės dalykų. Nors jėgainių parkas statomas ne Klaipėdos miesto teritorijoje, klaipėdiečiai pageidavo įvertinti, kokį poveikį parkas darys klimatui bei žinduoliams. Taip pat pageidauta plane numatyti jėgainių parkui aptarnauti reikalingų infrastruktūros koridorių vietą, taip pat vietas, kuriose jūros dugnu nutiestais kabeliais į krantą bus tiekiama elektros energija.

PAV programą rengiančio Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų instituto atstovo Nerijaus Blažausko teigimu, jūriniai kabeliai nėra PAV objektas, todėl jie plane ir nebuvo numatyti. "Vietas, kuriose iš šio parko tiekiama elektros energija pasieks krantą turi numatyti Vyriausybė, mes savo dokumente negalime to daryti.

"Tai tas pats, kas statyti namą vidury laukų be jokių komunikacijų", - replikavo Almantas Mureika, Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas.

Plano rengėjų atstovas aiškino, kad preliminariai planuojamos dvi susijungimo su krante esančia infrastruktūra vietos - jungties su Švedija vieta ties Alksnyne, arba šiaurinė Lietuvos dalis ties Latvijos siena už Būtingės.

Be to, plane yra rašoma, kad vėjo elektrinės yra alternatyva iškastinį kurą deginantiems elektros energiją generuojantiems įrenginiams, todėl tokio parko įrengimas turės esminį teigiamą poveikį CO2 išmetimų mažinimui.