A. Jakas šį galvosūkį pats ir sugalvojo, ir pasitaręs su kitais darbo grupės nariais, pats pasiūlė, kokiu būdu būtų galima pamėginti jį išspręsti.
Pirma - lieka galioti savivaldybės tarybos anksčiau priimtas sprendimas neperimti pėsčiųjų tilto iš "Lietuvos geležinkelių".Antra - įsipareigoti nieko neįsipareigojant: pagelbėti geležinkelininkams parinkti vietą pėsčiųjų tiltui Šilutės geležinkelio stotyje, nes tikrojoje istorinėje vietoje jo atstatyti niekaip neišeis, kadangi pamatų vietoje geležinkelio stoties pusėje dabar stovi prekybos paviljonas. Savivaldybė prisidėtų rengiant projektinius pasiūlymus ir koordinuotų projektavimo darbus.
Vicemerui Algirdui Balčyčiui ir Tarybos nariui Dariui Soščekai to pasirodė maža. Jų manymu, iš to nieko neišeis jau vien todėl, kad praktiškai visą finansinę ir organizacinę naštą siūloma užkrauti geležinkelininkams. Tačiau administracijos atstovams - Ūkio skyriaus vedėjui Sigitui Šepučiui, vyr. architektui Edmundui Benečiui ir Personalo ir teisės skyriaus vedėjui Arvydui Bielskiui - paaiškinus, kad savivaldybė daugiau nieko ir negalinti įsipareigoti, nes pėsčiųjų tiltas ir geležinkelio stoties teritorija priklauso "Lietuvos geležinkeliams", buvo nuspręsta pavesti savivaldybės administracijai parengti atitinkamą sutarties projektą.
Jis bus derinamas su "Lietuvos geležinkeliais", todėl dar gali būti pataisytas.
A. Balčyčio nuomone, iš šito sandorio iš viso gali nieko neišeiti.
Žinia, iš naujo atsigręžti į Klaipėdoje ne pirmus metus dūlančią kultūros vertybę Šilutės valdžią paskatino miestelėnai. Pernai rudenį, po to, kai savivaldybėje buvo nuspręsta, kad to tilto Šilutėje iš viso nereikia, buvo inicijuotas gyventojų parašų rinkimas. Kreipimąsi pasirašė 500 žmonių.
Verslininkas Albinas Knapkis savo ruožtu suorganizavo savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio susitikimą Šilutėje su "Lietuvos geležinkelių" vadovais. R. Ambrozaitis po šio susitikimo teigė, kad "Lietuvos geležinkelių" atstovai pasiūlė bendrovės lėšomis sumontuoti tiltą Šilutė geležinkelio stotyje, jeigu savivaldybė sutiks parengti projektą. Tačiau vėliau savivaldybei adresuotame geležinkelininkų rašte apie tokį susitarimą nebuvo nė žodžiu užsiminta, jame buvo tik pasiūlymas bendrovės lėšomis atgabenti tilto konstrukcijas į savivaldybės nurodytą vietą. Taip pat buvo prašoma priimti sprendimą dėl tilto konstrukcijų perėmimo savivaldybės žinion.
Derybos tarp savivaldybės ir geležinkelininkų dėl minėto tilto grąžinimo į pamario sostinę vyksta jau nuo 2008-ųjų rudens, kai tilto konstrukcijos buvo įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Klaipėdai jis tapo nereikalingas, kai ten buvo pradėtas statyti naujas tiltas per geležinkelį.
Šis tiltas buvo pastatytas XIX a. pab. - XX a. pr. Šilutės geležinkelio stotyje. Vėliau jis buvo perkeltas į Klaipėdą.
Rašyti komentarą