Istorinėse vietovėse atsiranda vietos ir verslui

Jau rašėme, kad Lietuvos apeliaciniame teisme (LAT) prieš porą mėnesių buvo sudaryta taikos sutartis dėl to, kad už 273 516 litus 2003 m. įsigytas 19,79 aro sklypas po Klaipėdos centre esančiu prekybos centru "Mega Plaza" gali likti verslui. Dabar jau Aukščiausiasis Teismas panaikino LAT nutartį, kuria AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) buvo įpareigota valstybei grąžinti tris sklypus, esančius Uosto gatvėje.

Ilga epopėja

2000-aisiais KLASCO už pramoninės paskirties sklypus Uosto g. 20, 32 ir 34 (1,83, 0,6 ir 0,38 ha) sumokėjo valstybei 2,42 mln. litų ir per penkerius metus Klaipėdos miesto reikmėms įsipareigojo skirti apie 9 mln. Litų. KLASCO su Klaipėdos savivaldybe pasirašytoje sutartyje stambiausias infrastruktūros plėtojimo projektas, kuriam bendrovė skyrė 2,7 mln. litų, buvo Naujojo Sodo gatvės pratęsimas iki Naujosios Uosto gatvės bei šių gatvių rekonstrukcija.

Visgi prokurorai nusprendė, kad šie sandoriai prieštarauja Žemės reformos įstatymui, numačiusiam, jog žemė, esanti miestų dalyse, įrašytose į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, yra neprivatizuotina.

2010 m. vasarį Klaipėdos apygardos teismas, o pernai kovą ir LAT, nagrinėję prokurorų ieškinį, vieningai nustatė, kad minėtieji sklypai negalėjo būti parduoti KLASCO ir nurodė taikyti restituciją - Nacionalinė žemės tarnyba buvo įpareigota grąžinti bendrovei visus jos valstybei sumokėtus pinigus, o KLASCO turėjo grąžinti sklypus.

Nesutikdama su tokiu LAT sprendimu KLASCO pateikė skundą Aukščiausiajam Teismui ir šis gruodžio pabaigoje konstatavo, jog pernai kovą Seimo panaikintas draudimas pardavinėti tokiose vietose esančią žemę "teikia pagrindą iš naujo svarstyti restituciją reglamentuojančių teisės normų taikymo šioje byloje klausimą", taip pat tai, "ar žemės sklypų palikimas privačioje nuosavybėje, kada panaikintas to įstatyme nustatytas draudimas, pažeidžia viešąjį interesą".

Todėl Aukščiausiojo Teismo kolegija neskundžiama nutartimi panaikino LAT nutarties dalį, kuria spręstas restitucijos taikymo klausimas ir perdavė šią bylą jam nagrinėti iš naujo.

Skirtingos pozicijos

KLASCO vadovas Audrius Pauža sako, jog Aukščiausiojo Teismo sprendimas visiškai tenkina bendrovę, nes ji to siekė nuo pat bylinėjimosi pradžios.

"Gaila tik, kad taip ilgai viskas trunka ir teko prieiti net iki aukščiausios instancijos, kuri įsiklausė į mūsų argumentus", - sakė jis.

Tuo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Laura Paulikienė teigia tikėjusi kitokio teismo sprendimo. Anot jos, dabar, skirtingai nei "Mega Plazos" atveju, vargu, ar įmanoma, jog prokuratūra pasirašys taikos sutartį.

"Ten verslas įsigijo žemą po turėtu pastatu, o KLASCO įsigijo tik sklypus", - akcentavo prokurorė.

Kodėl pakeitė įstatymą?

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pirminiai įstatymo pakeitimo, atšaukusio minėtąjį draudimą, siūlytojai buvo Turto bankas, Valstybės turto fondas ir Valstybinė kultūros paveldo komisija. Įstatymo projektą parengė Finansų ministerija.

Anot jos, tokių pataisų reikėjo, kad valstybė gautų daugiau pajamų iš nekilnojamojo turto valdymo, nes iki tol egzistavo spraga, leidusi valstybinius pastatus minėtose miestų dalyse įsigijusiems asmenys legaliai gali išvengti pareigos už rinkos vertę pirkti valstybinės žemės sklypus, priskirtus parduodamam turtui.

Esą praktika rodė, kad tokių pastatų pirkėjai gana dažnai pakeisdavo neprivatizuotinuose žemės sklypuose esančių pastatų paskirtį į gyvenamąją arba namų valdos ir nutraukę sklypų nuomos sutartis įgydavo teisę juos iš valstybės išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis, ne aukciono būdu.

Prieš kelerius metus darytais preliminariais paskaičiavimais dėl tokių legalių machinacijų valstybė gali netekti apie 52 mln. litų.