Istorijai įamžinti - atminimo žymenys Giruliuose

Pasak vieno iš šių atminimo ženklų iniciatorių, Sąjūdžio aktyvisto Algirdo Grublio, reikšmingas Lietuvos istorijos puslapis prašyte prašėsi įamžinimo - apie tai kasmet kalbėta per Sausio 13-osios minėjimus.

"Užpernai sausį surinkome parašus ir nusprendėme atiduoti deramą duoklę istorijai", - sakė pokalbininkas.

Į iniciatyvinę grupę kartu su juo įsitraukė žinomi uostamiesčio veikėjai Benediktas Petrauskas, Povilas Vasiliauskas, Aleksandras Žalys, meras Rimantas Taraškevičius bei visas buvusių Klaipėdos merų klubas. Prie jų prisidėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis.

Atminimo žymens idėja gimė per jų bendrus pasitarimus, o projektu ją pavertė dizaineris Kęstutis Mickevičius. 110 centimetrų aukščio žymenys išvaizda primena jūrinį knechtą.

Jie pastatyti už piliečių ir įvairių organizacijų suaukotas lėšas.

Pasak entuziastų, nenumatytų rūpesčių kilo dėl ženklams pagaminti reikalingo akmens, mat uostamiestyje neatsirado šiuos darbus galinčios atlikti akmens apdirbimo įmonės.

Galiausiai jie patikėti Skuodo rajono akmens darbų įmonei "Kūlis". Žymenis iš granito pagamino akmens meistras Pranas Urniežius.

Iškilmingo atidengimo proga žymenį puošusią juostą atrišo Klaipėdos radijo ir televizijos stoties viršininkas Bronius Razgus, pasidžiaugęs, kad jis priminsiąs svarbius įvykius tiek jų liudininkams, tiek visai jauniems žmonėms. Žymenį pašventino karo kapelionas kunigas Saulius Noretas.

Antras toks žymuo pastatytas prie buvusio Klaipėdos miesto tarybos pastato (Vilties g. 12), trečias - prie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (Liepų g. 11). Jie bus atidengti ateinančią savaitę, Laisvės gynėjų diena skirtų renginių metu.

"Pastaruoju metu Klaipėdoje vis atsiranda įvairiausių skulptūrų bei atminimo ženklų, puošiančių miestą ir primenančių jam svarbius įvykius. Džiugu, kad šiuosyk jų atsirado net trys", - sakė B. Petrauskas.