Įstatymas skriaudžia kaimiečius ir sodininkus

Kelininkai savo ruožtu aiškina, kad kompromisas visada įmanomas, svarbiausia, kad į juos būtų kreipiamasi prieš ką nors darant kelio apsaugos zonoje. Tuo metu susisiekimo ministras mano, kad galbūt biurokratizmo šioje srityje yra per daug, ir tikina, kad atsakingi pareigūnai aiškinsis, kaip ateityje būtų galima išvengti tokių nesusipratimų.

Nesusipratimų netrūksta

Sodų bendrijos "Pakrantė" pirmininkas Egidijus Vaišvila dienraščiui pasakojo, kad įgyvendinus gaisrininkų ir medikų pageidavimus bei bendrijos teritorijoje, šalia kelio Klaipėda-Liepoja, pastačius informacinį ženklą "SB Pakrantė" (baltos raidės mėlyname fone) sulaukta kelininkų pretenzijų.

"Kai stovėjo miniatūrinis ženkliukas ant pakrypusio stulpelio dar ir su nurodytu netiksliu atstumu, jiems buvo gerai. Kai savo teritorijoje pastatėme tokį, kuris aiškus visiems, sulaukėme reikalavimo jį pašalinti, nes tai neva reklama. Aiškina apie 70 metrų apsaugos zoną, bet juk ji tada apima praktiškai net tris sodų sklypų eiles", - stebėjosi E. Vaišvila.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius tvirtina, kad su tokia problema susiduria sodininkai įvairiuose šalies rajonuose.

"Manau, kad kelininkai persistengia. Panašių skundų teko girdėti ir iš Kauno, ir iš Kretingos rajonų. Kaip tada į bendrijas, kurios yra virtusios gyvenvietėmis, patekti gaisrininkams ar medikams? Kreipiausi į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kad jis pasiaiškintų, ar būtina taikyti tokius nelogiškus reikalavimus, bet kol kas jokio atgarsio negirdėti", - sakė E. Germanavičius.

Beje, dienraštis "Šiaulių kraštas" informavo, kad panašūs nesusipratimai vyksta ir Šiaulių rajone - čia kelininkai Užvenčio seniūnijoje rugsėjo 24-27 dienomis išmontavo 31 gatvių pavadinimų ženklą su stulpeliais, Šaukėnų seniūnijoje - 13 ženklų, Vaiguvos - dešimt, Kukečių - tris.

Bent jau sodininkai tokį kelininkų aktyvumą sieja su tuo, kad nuo spalio 2 d. Lietuvoje prasidėjo kasmetinė valstybinės reikšmės kelių apžiūra, o dar planuojama atlikti regiono kelius prižiūrinčių įmonių reorganizaciją, tad kelininkai esą persistengia vykdydami savo pareigas.

Realybė skiriasi nuo įstatymo

Valstybinės įmonės "Klaipėdos regiono keliai" direktorius Petras Kaučikas paaiškino, kad kelininkai šiuo atveju tiesiog vykdo įstatymo reikalavimus.

"Kelias Klaipėda-Liepoja yra magistralinis kelias. Pagal Kelių įstatymą, jo apsaugos zona siekia 70 metrų. Joje draudžiama statyti bet kokius pašalinius ženklus. Tokių nesusipratimų būtų galima išvengti, jei žmonės prieš ką nors darydami pirmiausia pasiteirautų ir viską išsiaiškintų", - sakė P. Kaučikas.

"Pakrantės" sodininkams po pokalbio su kelininkais minėtąjį ženklą teko perkelti apie 50 metrų, tad jis jau stovi visai nelogiškoje vietoje - už keliasdešimt metrų nuo vieno iš įvažiavimo kelių į bendrijos teritoriją.

Tai, kad Kelių įstatyme nustatyti reikalavimai šiek tiek prasilenkia su realybe, rodo ir faktai, jog net keli namai minėtoje bendrijoje stovi maždaug 40 metrų atstumu nuo kelio Klaipėda-Liepoja, nors įstatyme rašoma, kad "kelių apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, visuomeninius ir kitus pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir keleivių aptarnavimu".

Susisiekimo ministras E. Masiulis "Vakarų ekspresui" tikino, kad po pokalbio su sodininkų bendrijų asociacijos vadovu pavedė atsakingiems pareigūnams išanalizuoti tokias situacijas.

"Gali būti, kad tokiais atvejais žiūrima pernelyg biurokratiškai. Pasižiūrėsime, ką galime padaryti", - žadėjo ministras.