Įstatymai saugo vilkus, o ne avis

Vilkai nesibaido nei 2 metrų aukščio tvoros, nei jos apačioje suridentų akmenų. Skylę po tvora išsikasę plėšrūnai ūkininko Evaldo (redakcijai pavardė žinoma - Autor. past.) valdose įvedė savo tvarką: paryčiais čia puotavę miško plėšrūnai išpjovė 21 avį, dar bent 15 apkandžiojo.

Aiškėja, kad įstatymas ir taisyklės labiau saugo vilkus nei paprasto ūkininko interesus.

Avių atsisakys

"Dar sunku pasakyti tikslų skaičių. Reikės apžiūrėti kitas, gali būti, kad per kailį nesimato, kurios apkandžiotos. Žuvusias vešime utilizuoti, o apdraskytas avis greičiausiai reikės užmigdyti", - apmaudo neslėpė Evaldas.

Išties, 24 hektarų valda, kurioje ganėsi ne tik maždaug 100 avių banda, tačiau ir elniai, labiau priminė ne įprastinį ūkį, o siaubo filmo filmavimo aikštelę: tai viename, tai kitame didžiulio aptvaro kampe mėtėsi avių gaišenos. Vienoms avims perkąstos gerklės, kitų organai voliojosi šalia kūnų. Priešpiet virš jų ratus godžiai suko varnos. Kelios avys ryte aptiktos ir čia pat esančiame nedideliame tvenkinyje bei kanale. Žmonės svarstė, kad dalis jų vaikomos į telkinius įkrito ir nuskendo.

 VILKAI nesibaido nei 2 metrų aukščio tvoros, nei jos apačioje suridentų akmenų.

Su avimis dirbęs ūkininko brolis tvirtino, jog dar išvakarėse atvyko į aptvarą ir avims pabėrė "skanėstų". Jas šitaip lengviau suvaryti į "būdą". Vyras svarstė, kad "veiksmas" vyko paryčiais, nes atvykus gan anksti ryte pamiškėse dar voliojosi leisgyviai gyvūnai. Kitos, plėšrūnų žiaurumą patyrusios avys, ganėsi su savo banda, tačiau šleikštulį kėlė iš dar gyvų padarų tabaluojantys vidaus organai.

Buvo sužeisti ne tik veisliniai avinai, tačiau gan jaunos avys, kurios lapkričio ar gruodžio mėnesį turėjo ėriuotis.

Evaldas tvirtino, kad šiame regione ne pirmas kartas, kai susiduriama su vilkais.

"Medžioti dar neleidžia, o dar ne ruduo ir ne žiema, baisu pagalvoti, kiek gyvulių dar išguldys. Aš netikiu, kad pas mus tik 4 vilkai. Gali būti daug daugiau, be to, jie migruoja. Jau 10 metų avis turiu, buvo prieš kokius 8 metus kelias papjovę, pernai rudenį dar 4 papjovė", - prisiminė ūkininkas ir tvirtino, kad aplinkiniai žmonės taip pat susiduria su plėšrūnais: buvo apdraskyti netoliese gyvenančio veterinaro buliukai, kitų žmonių augintiniai.

Po nakties įvykių Evaldas nuleido rankas: "Teks mažinti bandą. Galvoju išvis atsisakyti avių ir auginti tik elnius. Jie didesni, su ragais, gali apsisaugoti."

Statistika iškreipta

Evaldo žinias apie 4 vilkus apskrityje patvirtina ir Aplinkos ministerijos duomenys. Pasirodo, kad šių metų pradžioje vykdyta apskaita, kurios metu Klaipėdos apskrityje tebuvo suskaičiuoti keturi vilkai. Kitose apskrityse jų priskaičiuojama maždaug po 30, daugiausia vilkų - 81 - užregistruota Vilniaus apskrityje.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Valdemaras Zakaras pripažįsta, kad ši statistika gan netiksli.

"Gal kažkokiu momentu buvo 4, o gal ir 12. Ta vieta ribojasi su kitomis apskritimis, o žvėriui juk nėra apskričių, jis migruoja. Be to, vilkai apskaitomi skaičiuojant pėdas sniege, o praėjusią žiemą sniego pas mus beveik nebuvo. Tuose pakraščiuose - prie Judrėnų, aplink Rietavo savivaldybę, Veiviržėnų apylinkėse - yra gerokai daugiau vilkų", - tikino V. Zakaras.

Draugijos atstovas pripažįsta, kad dabartinės taisyklės ir limitai nedžiugina nei ūkininkų, nei medžiotojų. Pasirodo, kad pernai mūsų apskrityje tebuvo leista sumedžioti tik 2 vilkus, o medžioklė galima tik nuo lapkričio.

"Vilko sumedžiojimas yra retas ir atsitiktinis dalykas. Visi leidimai sukurti taip, kad to vilko tik nesumedžiotum. Jei valstybė ūkininkams kompensuotų 100 procentų žvėrių padarytos žalos, gal dar tiek to, bet dabar šnekame ne tik apie finansinius nuostolius, bet ir moralinę žalą, kai papjaunami žmonių mylimi gyvūnai", - svarstė pirmininkas.

Specialistas tikino, jog norint normalizuoti situaciją reikėtų svarstyti apie medžioklės limitų didinimą ir terminų ankstinimą. Kaip tik šiuo metu vilkų jaunikliai pradeda medžioti. Balandžio mėnesį gimę šunų giminaičiai dabar keičia dantis ir savarankiškai mokosi medžioti.

"Šis atvejis tik parodo, kad jie tokį silpną gyvūną pjauna ne dėl maisto, o kiek dėl noro papjauti. Gal nori pasimokyti, gal suveikia instinktas", - atvejį komentavo V. Zakaras.

Prašys limitą didinti

Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistas Remigijus Alšauskas, kuruojantis vilkų padarytos žalos kompensavimą, tvirtino, kad žmonės nėra paliekami likimo valiai.

"Žala kompensuojama. Kai papjaunami gyvuliai, reikia informuoti veterinarą, kuris kreipiasi į mus. Aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje yra numatytos lėšos kompensacijoms, ir kompensuojama. Deja, ūkininkai tegali gauti tik dalinę išmoką, kuri siekia maždaug pusę gyvulio kainos", - sakė specialistas.

Vien pernai kompensacijoms reikėjo atiduoti per 40 tūkst. litų, o į Savivaldybę kreipėsi 35 pareiškėjai.

R. Alšauskas pažymėjo, jog šiuo metu sulaukta jau 12 prašymų. Kai kurie žmonės dėl vilkų padarytos žalos kreipėsi ne vieną kartą.

"Nėra taisyklės. Vieną kartą užpjauna avis, kitą kartą išskerdžiami buliukai ar veršiukai. Vilkai puola net ant didelių veršių. Gal dar vyksta vilkų jauniklių mokymas, tai kartu ir skerdžia", - svarstė specialistas.

Jis pažymėjo, kad Savivaldybė ruošiasi pakartotinai kreiptis į Aplinkos ministeriją ir prašyti jau dabar leisti medžioti daugiau vilkų nei buvo numatyta.

R. Alšausko ir ūkininkų manymu, dabartinė tvarka, kai apskrityje per sezoną leidžiama sumedžioti du vilkus, ydinga ir padaro daug žalos gyventojams.