Išspręsti nuotekų problemoms prireiks daugiau laiko

Kaip sakė meras Vaclovas Dačkauskas, kartu su UAB „Agrovet“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ ieškoti išeities, kaip ir iš kokių šaltinių gauti finansavimą miestelio nuotekų plėtrai, birželio 17 d. nutarimu Savivaldybei pavedė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kuriam ir turi būti pateikta išvada, kaip bus sprendžiami Kretingalės nuotekų valymo klausimai.

Problema dėl Kretingalės nuotekų tinklų valymo įrenginių, kuriais naudojasi ir UAB „Agrovet“, sena. Miestelio nuotekų valymo įrenginiai dar 2004 m. SAPARD lėšomis buvo pastatyti, tačiau Kretingalėje veiklą plėtojant stambiai mėsos perdirbimo įmonei, neužtenka jų pajėgumų. Tikėtasi Europos Sąjungos paramos, tačiau lėšų projektui įgyvendinti nebuvo gauta, nes Aplinkos projektų valdymo agentūra nesutiko dėl finansavimo verslo įmonei, nes to neleidžia ir aukščiausi Europos Sąjungos dokumentai.

Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio nuomone, pagal visus teisės aktus ir galiojančią praktiką mokėti turi teršėjas, − taigi verslo įmonė turi rūpintis ir plėsti savo nuotekų tinklus bei užtikrinti jų išvalymą. Pagal 2014−2020 m. Europos Sąjungos investicinių veiksmų programos nuostatas Kretingalės nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija negali būti finansuota pagal valstybinę priemonę. Vadovaujantis nauju finansavimo sąlygų aprašo projektu pareiškėjai gali būti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės, o galimi partneriai − savivaldybių administracijos.

Tačiau, kaip sakė I. Kiškis, atsižvelgiant į aplinkybes, kodėl mėsos perdirbimo įmonė ankstesniu laikotarpiu negalėjo įgyvendinti siekio pasistatyti pajėgesnius valymo įrenginių – reiktų siekti ieškoti kompromisinio sprendimo, atkuriant pasitikėjimą tarp bendrovės „Agrovet“, AB „Klaipėdos vanduo“ ir Savivaldybės.

AB „Klaipėdos vanduo“ direktorius Leonas Makūnas taip pat išsakė savo argumentus, − kad apie 80 proc. Kretingalės miestelio nuotekų sudaro būtent UAB „Agrovet“ nuotekos, todėl jie turi rūpintis jų tinkamu tvarkymu – pasirašyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su „Klaipėdos vandeniu“, leisti įrengti atsiskaitomąjį apskaitos prietaisą ir pastatyti automatinį nuotekų mėginių semtuvą. Tai būtų pagrindinės sąlygos, kurias įgyvendinus AB „Klaipėdos vanduo“ sutiktų nagrinėti alternatyvius variantus, nei yra numatyti dar 2003 m. pasirašytoje sutartyje, pagal kurią UAB „Agrovet“ prisiėmė įsipareigojimus ir raštu garantavo Savivaldybei dėl naujų nuotekų tinklų statybos.

Anot UAB „Agrovet“ direktoriaus Eugenijaus Gudžiūno, jie nuotekas apskaito ir tvarko tinkamai, dalį netgi išveža į Kretingos nuotekų tinklus, patirdami didžiulius nuostolius. Taip pat yra deklaravę padidintą taršą, todėl moka didesniu tarifu netgi tada, kai nuotekos nebūna labiau užterštos.

Aplinkos ministerijos atstovai ir AB „Klaipėdos vanduo“ siūlymu UAB „Agrovet“ turi išpildyti jų reikalavimus dėl papildomų prietaisų įrengimo, tačiau mėsos perdirbimo įmonė tam taip pat mato kliūčių, argumentuodama, kad visus teisės aktų reikalavimus jų įrengti prietaisai atitinka, o papildoma nuotekų linija turi būti tiesiama ne jų lėšomis.

Pasitarimo metu šalims nepavyko pasiekti kompromiso dėl Kretingalės nuotekų tvarkymo problemų sprendimo, todėl pasiūlyta visus su tuo susijusius klausimus toliau svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete.

Rugpjūčio mėnesį vyksiančiame Savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas sprendimo projektas „Dėl pritarimo dalyvauti ir prisidėjimo prie vandentvarkos projektų finansavimo pagal 2014−2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto 05.3.2-apva-r-014 priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“. Naujame vandentvarkos objektų finansavimo sąrašo pirmoje pozicijoje – Veiviržėnų gyvenvietės vandentvarkos objektai.

Vandentvarkos ir nuotekų plėtros projektai bus įgyvendinami Plikiuose, Drevernoje, Judrėnuose, kitose mažesnėse rajono gyvenvietėse, dalies finansavimą užtikrins AB „Klaipėdos vanduo“.