Islandų mokslininkai Klaipėdoje mato didelį potencialą

Svečių delegacija apsilankė įmonėje "Geoterma" bei susitiko su miesto meru Vytautu Grubliausku.

Islandija pagal geoterminės energijos panaudojimą yra pasaulio lyderė. 1976 metais pirmąją tokio tipo jėgainę šalyje pastačiusios įmonės "HS Orka HF" generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Albertsonas (Albert Albertsson) sakė, kad Klaipėda turi didžiulį potencialą panaudoti geoterminę energiją.

Svečias taip pat priminė, kad privaloma atlikti "namų darbus" - ištirti paviršių, išsiaiškinti, kaip giliai reikėtų gręžti, kiek tai būtų rizikinga. Jo teigimu, atlikus visus darbus, rizika, kad kažkas nepavyks, būtų sumažinta.

Svarstyta, kaip pajūryje būtų galima panaudoti iš žemės gelmių išgaunamą karštą vandenį. Buvo minimas ne tik pastatų aprūpinimas šiluma, bet ir dalinis būsimo naujojo baseino apšildymas bei vandens naudojimas sveikatinimosi tikslais - esą jis niekuo nenusileidžia.

Svečius lydėjęs Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komunikacijų vadovas Andrius Sutnikas pasakojo, kad bendradarbiavimas su mokslininkais iš Islandijos prasidėjo prieš keletą metų, užsimojus išsiaiškinti, kaip panaudoti geoterminius resursus.

"Galime šiuos resursus panaudoti tiek rekreacijai, nes turime jūrą, tiek biotechnologijose, nes mūsų vandens turinys yra chemiškai labai turtingas, taip pat sveikatinimui, reabilitacijai.

Galime panaudoti ir energijai, bet kol kas tai yra gana komplikuota, nes nėra teigiamo valstybės požiūrio į šią sritį, nes šis resursas yra tik Klaipėdoje, jis pasiekiamas tik mūsų regionui, gal dėl to tai nėra prioritetas", - kalbėjo jis.

A. Sutnikas įžvelgia ir galimybę parduoti vandenį, kuris jau bus netekęs šilumos - esą jo cheminė sudėtis tokia turtinga, kad jį būtų galima pardavinėti SPA centrams vietoj Juodosios jūros vandens, kurio kubinis metras kainuoja nuo 1 iki 3 tūkst. litų.

V. Grubliauskas teigė, kad į svarstytas geoterminės energijos panaudojimo galimybes lietuviai žvelgia atsargiai, tačiau svečiai tai vertina optimistiškai.

"Galbūt šis vizitas duos impulsą išnaudoti tai, kas yra po mūsų kojomis. Kad tai (geoterminis vanduo. - Autor. past.) yra, tai yra faktas. Kad to deramai ar maksimaliai neišnaudojame, taip pat yra faktas. Vadinčiau faktu ir tai, kad žvelgiant į perspektyvą, ypač brangstant visiems kitiems energetiniams šaltiniams, nenaudojimas to, kas glūdi po žeme, ko gero, tampa tam tikru neatsakingumo ar aplaidumo ženklu. Turime ne vien tik dairytis į dujų vamzdį ar naftos terminalus, bet turime pasižiūrėti, kaip išnaudoti tai, kas glūdi Klaipėdos žemės kloduose", - po susitikimo sakė miesto vadovas.

Po vizito miesto rotušėje mokslininkų grupė lankėsi ir Klaipėdos universitete (KU), kur buvo pasirašytos dvi bendradarbiavimo sutartys.

"Viena - balneologinių tyrimų (balneologija - mokslas apie paprasto ir mineralinio vandens panaudojimą ligų profilaktikai ir gydymui. - Autor. past.) srityje tarp KU ir Islandijos geoterminių tyrimų grupės GEORG. Kita - tarp KU ir Bremenhafeno taikomųjų mokslų universiteto Alfred Wegener instituto, kuris yra didžiausias toks institutas Vokietijoje, su juo nagrinėjame galimybes panaudoti geoterminius resursus kitose srityse, šiuo atveju - žuvivaisai", - informavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko atstovas.