Įsivedus kabelinę TV - skola už kolektyvinę anteną

Namo administratoriai tikina, jog tokiu atveju norint išvengti skolų būtina aiškiai pranešti apie pokyčius ir oficialiai atsisakyti kolektyvinės antenos paslaugų. [CITATA]

Nusprendė nemokėti

"Kabelinę televiziją įsivedžiau 2012-ųjų rugsėjo 14 dieną, nes nuo spalio pabaigos būčiau televizijos programų nebemačiusi. Sumokėjau už visus metus. Pranešiau namą administruojančiai įmonei "Pempininkų būstas", - pasakojo Baltijos prospekto 47-ajame name gyvenanti M. Purauskienė.

Klaipėdietė buvo rami, kol sulaukė spalio sąskaitos už komunalinius patarnavimus. Jau pirmojoje sąskaitos eilutėje buvo įrašytas 5 litų mokestis už kolektyvinę anteną. Moteris nustebo, bet pagalvojo, jog įsivėlė klaida. Penkis litus ji savarankiškai išskaičiavo iš visos sąskaitos ir jų tą mėnesį nemokėjo. Tačiau ir lapkričio sąskaitoje pirmoji eilutė buvo tokia pati - 5 litai už anteną. Atsirado ir dar viena eilutė - skola. Ir taip - iki pat kovo.

Visus tuos kelis mėnesius M. Purauskienė už anteną mokėti nė nesiruošė, todėl kas mėnesį mokėdavo tik kitus komunalinius mokesčius, išskaičiuodama po 5 litus už anteną ir susidariusios skolos sumą. Galų gale senjorė nukeliavo į namą administruojančias valdas ir nunešė sutartį su kabeline televizija, kad įrodytų, jog antena nebesinaudoja.

ĮVAIRIAI. Specialistų tvirtinimu, būna ir taip, kad daugiabučių gyventojai turi po kelis televizorius ir per vieną žiūri kabelinę televiziją, o per kitą - kanalus, transliuojamus per kolektyvines antenas. Martyno VAINORIAUS nuotr. 

Moters teigimu, valdų darbuotoja sutartį atsišvietė ir tikino, jog už anteną jai mokėti nebereikės. Tačiau situacijai sąskaitose nepasikeitus moteris esą jau bendravo su kita darbuotoja, kuri tikino, jog jokios sutarties su kabeline televizija neranda.

Galų gale po įvairių bandymų išsiaiškinti, kovo pabaigoje M. Purauskienė gavo sąskaitą, kurioje buvo išskaičiuota 12,4 lito.

"Tačiau skola vis dar buvo sąskaitoje. Man sakė, jog esu sena ir blogai skaičiuoju, nes ta skola yra už kitas suteiktas paslaugas. Aš 40 metų gyvenu tame pačiame bute. Niekada nesu turėjusi jokių skolų. Tų penkių litų nemokėjau ne todėl, kad būtų gaila, bet todėl, kad neturiu jų mokėti, juk antena visą tą laiką nesinaudojau. Aš jau naktimis nebemiegu, dėl nervinimosi sutriko sveikata, net trūko akies kraujagyslė. Kodėl šitaip su manimi elgiamasi? Net kai išskaičiavo tuos keliolika litų, nieko nepaaiškino, neatsiprašė, nepasakė, kaip bus su skolos dalimi. Galų gale, mokant mokesčius, kasininkė nepasižiūrėjo į sumą ir nuskenavo viską su skola, ir aš turėjau ją sumokėti. O kas dabar man ją atiduos?" - guodėsi M. Purauskienė.

Su klientais nesipyksta

Namus administruojančios bendrovės "Mano būstas LT", kuriai priklauso ir "Pempininkų būstas", administruojantis Baltijos pr. 47-ąjį namą, Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys buvo nustebęs, jog susiklostė tokia situacija. Jo teigimu, bendrovė, suvokdama, jog dirbant su žmonėmis kyla įvairių nesusipratimų, stengiasi nuo to apsisaugoti - skambučių centre visi pokalbiai yra fiksuojami ir įrašomi, o oficialūs prašymai visada pridedami prie bendrųjų duomenų.

"Tokiu būdu informacija negali niekur dingti - vienu ar kitu būdu yra užfiksuojama. Neretai būna taip, jog gyventojai patys užmiršta. Sako, kad pranešė, tačiau tokio fakto mes nesame užfiksavę. Arba iš viso pamiršta pranešti, arba nežino, kad tai reikia padaryti, ir susizgrimba tik tada, kai kelis kartus pamato didesnes nei turėtų būti sąskaitas. Bet kokiu atveju, jei tai būtų mūsų klaida - visada atsiprašome ir ją ištaisome. Tačiau nemanau, kad šiuo atveju galėtų būti taip, nes su savo klientais dėl keliolikos litų tikrai nerizikuotume pyktis. Tai ne tokia suma, dėl kurios kas nors apskritai rizikuotų užsiimti kažkokiomis spekuliacijomis", - pasakojo M. Genys.

Išsiaiškinęs konkrečią situaciją, jis teigė nesuprantantis, kodėl moteris vis dar kelia pretenzijas, mat mokestis už anteną už visus tuos mėnesius, kai M. Purauskienė ja nesinaudojo, buvo išskaičiuotas.

"Kaip dažniausiai ir nutinka, įvyko nesusikalbėjimas. Moteris apie įvestą kabelinę televiziją pranešė ne tiems, kam reikėjo. Kadangi namą administruoja "Pempininkų būstas", būtent šiai įmonei ir reikia pranešti apie visus pokyčius. O ponia Purauskienė nukeliavo į bendrovės "Mano būstas" administraciją, todėl informacija "Pempininkų būsto" nepasiekė. Bet kokiu atveju, pradėjus aiškintis situaciją, mes be jokių prieštaravimų mokestį už anteną išskaičiavome. Tai padarėme net atbuline data, įsitikinę, kada buvo pasirašyta kabelinės televizijos sutartis. Nors to galėjome nedaryti, mat prašymas buvo pateiktas tik kovą", - pasakojo M. Genys.

Klaipėdos regiono vadovo teigimu, skola moters sąskaitose vis dėlto liko, mat ji susidarė M. Purauskienei neteisingai skaičiuojant sumas, kurias ji turėtų sumokėti.

"Skola susidarė už kitas paslaugas, mat išskaičiuodama pinigus, kurių ji galvojo neturinti mokėti, moteris ne taip skaičiavo PVM mokestį, kuris įprastai išskiriamas atskiroje eilutėje. Tai ir išeina, kai žmonės patys savarankiškai imasi taisyti sąskaitas", - sakė Klaipėdos regiono vadovas.

M. Genio teigimu, gyventojams, kurie nori pranešti apie panašius televizijos pokyčius, kaip M. Purauskienės, užtenka paskambinti būtent jų namo administruojančių valdų klientų aptarnavimo centro telefonu ir aiškiai išdėstyti savo pageidavimus. Taip pat galima parašyti ir oficialų prašymą - jį galima išsiųsti elektroniniu paštu arba atnešti tiesiai į jūsų namą administruojančias valdas. Viską įvykdžius teisingai, jokių problemų esą kilti neturėtų.

Ne aiškiaregiai

IĮ "Signalo pikas", aptarnaujančios dalį kolektyvinių antenų Klaipėdos mieste, direktorius Kazimieras Gaidys pasakojo, jog uostamiestyje vis dar yra nemažai žmonių, besinaudojančių kolektyvinėmis antenomis. Tiesa, jų gerokai sumažėjo po praėjusių metų spalio 29 dienos, kai visoje šalyje buvo įvesta skaitmeninė televizija.

"Buvo ir taip, kad ne visi žmonės suprato, jog norint matyti skaitmeninę televiziją be antenos ne visada išsiversi. Antena nereikalinga tik tuo atveju, jei žiūrima kabelinė ar palydovinė televizija. Jei norima matyti skaitmeninę televiziją įsigijus priedėlį ar turint tam pritaikytą televizorių, vis tiek prireiks antenos. Prižiūrėtos kolektyvinės antenos ir kita jų įranga tam puikiai tinka. Kolektyvinės antenos aptarnavimas per mėnesį kainuoja apie 6 litus", - pasakojo K. Gaidys.

Įmonės vadovo teigimu, jei gyventojas įsiveda kabelinę televiziją ar dėl kokių nors kitų priežasčių nori atsisakyti kolektyvinės antenos paslaugų, jam būtina kreiptis į namą administruojančias valdas ar daugiabučių namų savininkų bendriją. Jei žinoma, kokia įmonė prižiūri anteną, galima kreiptis tiesiai į ją.

"Tai labai dažna situacija ir mūsų įmonėje - žmonės pereina prie kitos televizijos rūšies ir apie tai pranešti pamiršta ar net nežino, kad reikia. Atsipeikėja tik po kelių mėnesių ir piktinasi, jog jiems priskaičiuota už paslaugas, kuriomis jie nesinaudojo. Tačiau nei antenas prižiūrinčios įmonės, nei namų valdos ar bendrijos nėra aiškiaregiai. Būtų tas pats, jei žmogus nustotų kalbėti mobiliuoju telefonu ir vėliau piktintųsi gautomis sąskaitomis - juk nekalbėjo. O juk būna ir taip, kad gyventojai turi po kelis televizorius - per vieną žiūri kabelinę televiziją, per kitą - kanalus, transliuojamus per kolektyvines antenas. Mes to patikrinti negalime", - pasakojo K. Gaidys.

Beje, gyventojai kolektyvinės antenos paslaugų atsisakyti gali ir trumpam. Pavyzdžiui, išvykdami į užsienį ar vasarai gyventi į sodą. Vėliau ir vėl galima prisijungti prie kolektyvinės antenos. Šios paslaugos, pasak K. Gaidžio, yra nemokamos.